О церкви
Pasinerkime į Žaslių Šv. Jurgio bažnyčios istoriją, kuri yra ne tik architektūrinis paminklas, bet ir vieta, kur susipina praeities įvykiai ir žmonių likimai. Ši bažnyčia iškilusi Žaslių miestelyje, šalia ramaus Žaslių ežero, ir savo istorinėmis sienomis byloja apie daugybės kartų tikėjimą bei pasiaukojimą.
Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta dar 1462 metais, kai Žaslių dvaro valdytojai Mykolas ir Jonas Naciai nusprendė atnaujinti senąją ir skirti dalį savo turtų jos išlaikymui. Deja, XVII amžiuje bažnyčia nugriuvo ir pamaldos laikytos laikinoje pastogėje.
1674 metais klebonai Petras Juodzevičius ir Mykolas Senkevičius pastatė naują medinę bažnyčią. Ši šventykla tapo svarbiu bendruomenės centru - 1777 metais prie bažnyčios pradėjo veikti parapinė mokykla, o 1817 metais buvo nugriauti bažnyčios bokštai ir pastatytas priebažnytis.
Per XIX amžiaus vidurį bažnyčia vėl buvo perstatyta, tačiau noras statyti mūrinę šventovę išsipildė tik vėliau dėl caro valdžios draudimų. Galiausiai, 1897-1902 metais klebono Kazimiero Kybelio iniciatyva ir su inžinieriaus M. Titenbruko projektu, mūrinė bažnyčia buvo pastatyta. Kunigas Kazimieras Kybelis subūrė lietuvių bažnytinį chorą ir, nepaisant caro valdžios persekiojimų, aktyviai dirbo parapijoje.
Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgadinta - sviediniai pramušė pietinę sieną ir numušė bokštus. Tačiau po karo bažnyčia buvo atstatyta ir 1929 metais ją konsekravo vyskupas Juozapas Kukta. Šventoriuje taip pat buvo pastatyta Kristaus kančios koplyčia 1933 metais.
1940 metais dėl vietinės lenkų mažumos reikalavimų įvesti lenkiškas pamaldas kilo neramumų, kurie atvedė iki NKVD tardymų. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis kunigų buvo suimti ir ištremti, tarp jų ir klebonas Jonas Mikučionis, kuris grįžo labai ligotas ir netrukus mirė.
Bažnyčios architektūra yra ypatinga – ji istoristinė su daugybe neogotikos elementų. Lotyniško kryžiaus planas ir dviejų bokštų fasadas suteikia jai didingumo. Viduje bažnyčia turi tris navas ir skliautus. Šventoriuje galima rasti senąsias kapines, Kristaus kančios koplyčią ir parapijos kunigų bei apylinkės didikų kapus, tarp jų ir Zaleskių kriptą.
Taigi, Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia yra ne tik religinis centras, bet ir istorijos liudininkė, kurioje atsispindi ne vien tikėjimo, bet ir Lietuvos istorijos vingiai.
Галерея и ресурсы
Iš Trakų šv. Mergelės Marijos apsireiškimo parapijinės bažnyčios archyvo. Į bylą surišti raštai gauti iš: Vilniaus vyskupijos Dvasinės konsistorijos, Vilniaus vyskupo Šv. Apaštališkosios sostinės subdelegato Vaclovo Žilinsko, Vilniaus diecezijos vienuolynų vizitatoriaus, Vilniaus dvasinės seminarijos, Vilniaus Zemstvos teismo, Trakų apskrities raupų komiteto, Trakų apskrities 1-mos girininkijos Trakų apskrities pristavo, Paparčių valsčiaus valdybos, Kietaviškių, Gegužinės, Užuguosčio, Vievio, Svedasų, Obelių, Papračių, Naujųjų Trakų, Semeliškių, Senųjų Trakų, Barboriškių bažnyčių, Papračių Domininkonų vienuolyno prioro, Kruonio ir Vievio cerkvių dvasininkų, pavienių asmenų. Visi raštai adresuoti į Žaslių šv. Jurgio bažnyčią, kurios klebonas Silvestras Tomaševičius ėjo Trakų dekano pareigas nuo 1840 m. 1) lapo, kuris buvo sulankstomas kaip vokas, su siuntėjo ir gavėjo adresais, bei dviem antspaudais; 2) paties rašto. Visi į knygą surišti raštai rašyti ranka arba spausdinti rusų kalba. Tik Vilniaus vyskupas raštus rašė ne tik rusų, bet ir lenkų bei lotynų kalbomis. Lenkų kalba rašyti ir Trakų dekanato bažnyčių dvasininkų raštai. Visi raštai yra pasirašyti. Byloje įrištų dokumentų turinys labai įvairus – dažniausiai tai konsistorijos įsakymai vyskupijos dekanams, cirkuliarai, kursorijos, raštai einamiems dekanato reikalams tvarkyti, metrinių išrašų reikalavimai, pabėgusių valstiečių paieškos ir kt. Yra 1846 11 26 Dvasinės Kolegijos įsakymas paskirti Vilniaus vyskupijos administratoriumi prelatą V. Žilinską. Raštams naudotas dviejų formatų popierius: 4° ir 8°. Popierius in octavo naudotas spausdintiems konsistorijos raštams ir prašymams dėl metrikų išrašų atsiuntimo. Visoje knygoje įrištas 491 lapas. Knygos formatas 2°. Viršeliai margi, nugarėlė ir kampai aptraukti ruda oda. Abiejuose viršeliuose yra po du odinius dirželius, skirtus knygos užrišimui. Ant priekinio viršelio priklijuota balta, karpytais kraštais, kortelė su knygos pavadinimu (įrašas neįskaitomas).
1845-1847 m. Trakų dekanato gautų raštų knyga. Iš Trakų Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo parapijinės bažnyčios archyvo. Į knygą surišti raštai gauti iš: Vilniaus vyskupijos Dvasinės konsistorijos vyskupo Jono Cyvinskio, vyskupijos administratoriaus prelato ir Vilniaus katedros kapitulos vikaro V. Žilinsko, Trakų apskrities iždo, Vilniaus dvasinės seminarijos, Vilniaus gubernijos laikraščių kanceliarijos, Kauno apskrities teismo, Trakų apskrities teismo, Trakų apskrities pristavo, Sankt Peterburgo vaikų ligoninės komiteto, Novoaleksandrovsko apygardos valstybinio turto valdybos, Užuguosčio, Barboriškių, Senųjų Trakų, Žiežmarių, Naujųjų Trakų, Vievio bažnyčių klebonų bei vikarų, Vievio stačiatikių cerkvės dvasininko. Visi raštai adresuoti į Žaslių šv. Jurgio bažnyčią, kurios klebonas Silvestras Tomaševičius ėjo Trakų dekano pareigas nuo 1840 m. 1) lapo, kuris buvo sulankstomas kaip vokas, su siuntėjo ir gavėjo adresais, bei dviem antspaudais; 2) paties rašto. Visi į knygą surišti raštai rašyti ranka arba spausdinti rusų kalba. Tik Vilniaus vyskupo J. Cyvinskio raštai rašyti arba spausdinti lenkų kalba. Visi raštai yra pasirašyti. Knygoje įrištų dokumentų turinys labai įvairus – dažniausiai tai konsistorijos įsakymai vyskupijos dekanams, cirkuliarai, kursorijos, raštai einamiems dekanato reikalams tvarkyti, metrinių išrašų reikalavimai, pabėgusių valstiečių paieškos ir kt. Yra 1846 11 26 Dvasinės Kolegijos įsakymas paskirti Vilniaus vyskupijos administratoriumi prelatą V. Žilinską. Raštams naudotas dviejų formatų popierius: 4° ir 8°. Popierius in octavo naudotas spausdintiems konsistorijos raštams ir prašymams dėl metrikų išrašų atsiuntimo. Visoje knygoje įrišti 349 lapai. Knygos formatas 2°. Viršeliai margi, jų pagrindas – storas audinys, nugarėlė ir kampai aptraukti ruda oda. Abiejuose viršeliuose yra po du odinius dirželius, skirtus knygos užrišimui. Ant priekinio viršelio priklijuota balta, karpytais kraštais, kortelė su knygos pavadinimu (įrašas neįskaitomas).