About the Church
Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia yra ypatingas Ukmergės rajono architektūrinis perlas, kuris tarsi nusidriektų per laiką, atspindėdamas miestelio istoriją ir jo gyventojų dvasingumą. Įsikūrusi Želvos upelio dešiniajame krante, ši medinė šventovė iškilusi nuo 1892 metų, kai ją pastatė kunigas Antanas Stapulionis kartu su vietiniais parapijiečiais.
Bažnyčios istorija siekia dar XVIII amžių, kai 1753 metais, tuometiniai savininkai jėzuitai, pastatė pirmąją bažnyčią. Deja, vos po dvejų metų, 1755-aisiais, ji sudegė. Nepaisant to, parapijos gyvenimas nesustojo – metrikų knygos rodo, kad religiniai įrašai buvo vedami jau nuo 1778 metų.
Istoriškai svarbus momentas įvyko 1881 metais, kai ugnis vėl sunaikino šventovę. Vis dėlto, parapijos tikėjimas ir ryžtas buvo stipresni už nelaimes. Atstatytoji bažnyčia, deja, vėl sudegė 1887 metais, tačiau 1892 metais dabartinė medinė bažnyčia vėl iškilo iš pelenų. Senosios medžiagos buvo parduotos Žemaitkiemio katalikams, o naujoji bažnyčia tapo ne tik dvasinio gyvenimo, bet ir bendruomenės susitelkimo simboliu.
Bažnyčioje įrengti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus vargonai, kurie savo skambesiu papildo sakralinės erdvės atmosferą. Paminėtina, kad 1909–1914 metais čia veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, o apie 1922 metus buvo oficialiai įsteigta parapija.
Bendruomenės gyvenimas aplink bažnyčią visuomet buvo aktyvus. Klebonas Stanislovas Švėgžda 1932 metais bažnyčią perdažė, o 1953–1954 metais kunigas Jonas Mintaučkis su parapijiečių pagalba ją atnaujino po karo sunkumų.
Bažnyčios architektūra yra unikali ir primena gyvenamąjį namą su dviem bokšteliais – vienas fasade, kitas ant apsidės stogo. Viduje bažnyčia turi tris navas, kurios yra atskirtos kolonomis. Priešais bažnyčią stovi klasicistinė akmenų mūro varpinė su aukštu kryžiumi, o šventoriaus tvora taip pat pastatyta iš akmenų mūro. Šventoriuje galima rasti ir kapines, kuriose ilsisi ir buvęs ilgametis klebonas Jonas Tomkus, kuris tarnavo nuo 1968 metų iki savo mirties 1989-aisiais.
Šiandien Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia išlieka svarbiu religinės ir kultūrinės bendruomenės centru, kuris liudija apie daugiamečius parapijos gyvenimo išbandymus ir triumfus.
Bažnyčios istorija siekia dar XVIII amžių, kai 1753 metais, tuometiniai savininkai jėzuitai, pastatė pirmąją bažnyčią. Deja, vos po dvejų metų, 1755-aisiais, ji sudegė. Nepaisant to, parapijos gyvenimas nesustojo – metrikų knygos rodo, kad religiniai įrašai buvo vedami jau nuo 1778 metų.
Istoriškai svarbus momentas įvyko 1881 metais, kai ugnis vėl sunaikino šventovę. Vis dėlto, parapijos tikėjimas ir ryžtas buvo stipresni už nelaimes. Atstatytoji bažnyčia, deja, vėl sudegė 1887 metais, tačiau 1892 metais dabartinė medinė bažnyčia vėl iškilo iš pelenų. Senosios medžiagos buvo parduotos Žemaitkiemio katalikams, o naujoji bažnyčia tapo ne tik dvasinio gyvenimo, bet ir bendruomenės susitelkimo simboliu.
Bažnyčioje įrengti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus vargonai, kurie savo skambesiu papildo sakralinės erdvės atmosferą. Paminėtina, kad 1909–1914 metais čia veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, o apie 1922 metus buvo oficialiai įsteigta parapija.
Bendruomenės gyvenimas aplink bažnyčią visuomet buvo aktyvus. Klebonas Stanislovas Švėgžda 1932 metais bažnyčią perdažė, o 1953–1954 metais kunigas Jonas Mintaučkis su parapijiečių pagalba ją atnaujino po karo sunkumų.
Bažnyčios architektūra yra unikali ir primena gyvenamąjį namą su dviem bokšteliais – vienas fasade, kitas ant apsidės stogo. Viduje bažnyčia turi tris navas, kurios yra atskirtos kolonomis. Priešais bažnyčią stovi klasicistinė akmenų mūro varpinė su aukštu kryžiumi, o šventoriaus tvora taip pat pastatyta iš akmenų mūro. Šventoriuje galima rasti ir kapines, kuriose ilsisi ir buvęs ilgametis klebonas Jonas Tomkus, kuris tarnavo nuo 1968 metų iki savo mirties 1989-aisiais.
Šiandien Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia išlieka svarbiu religinės ir kultūrinės bendruomenės centru, kuris liudija apie daugiamečius parapijos gyvenimo išbandymus ir triumfus.
Gallery and Resources
Medinė bažnyčia, stačiakampio plano, dengta dvišlaitės formos stogu su aštuoniasieniu bokštu, užfiksuota iš apatinio rakurso. Galinėje bažnyčios sienoje – arkos formos langai ir durys, apkaltos lentelėmis atvirkščios eglutės motyvu.