О церкви
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra – tai vienas įspūdingiausių neogotikos architektūros paminklų Lietuvoje, esantis pačioje Kaišiadorių miesto širdyje. Šis didingas statinys, pastatytas iš mūro, yra ne tik religinės, bet ir istorinės reikšmės objektas.
Bažnyčios statybos istorija prasidėjo dar 1906 metais, kai buvo įkurtas bažnyčios statybos komitetas. Tuometinio Stasiūnų (Vladikiškių) dvaro savininkas dosniai dovanojo dvi dešimtines žemės būsimos bažnyčios statybai. Nors pirmasis projektas buvo parengtas jau 1907 metais, jis nebuvo įgyvendintas, o vietoj to buvusiame grūdų sandėlyje laikina bažnyčia.
1912 metais klebonas Alfonsas Varnas nusprendė pradėti naujos, akmenų mūro bažnyčios statybas, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu dauguma statybinių medžiagų buvo išvogtos, todėl darbai sustojo. 1914 metais inžinierius Vaclovas Michnevičius paruošė trečiąjį bažnyčios projektą. Nepaisant sunkumų, Kaišiadorys tapo svarbiu kultūriniu centru – 1913 metais čia įsteigtas „Ryto“ draugijos skyrius, kuris 1914 metais surengė pirmą viešą vaidinimą Kiemelių kaime.
1920 metais miestą aplankė arkivyskupas A. Ratis, vėliau tapęs popiežiumi Pijumi XI. 1922 metais Kaišiadoryse buvo įkurta Lietuvos Respublikoje esančios Vilniaus vyskupijos dalies administracija, o 1926 metais Kaišiadorys tapo vyskupijos centru.
1932 metais bažnyčia pagaliau buvo pastatyta, o 1934 metais – kurijos namai. Bažnyčia 1936 metų gegužės 10 dieną buvo iškilmingai pašventinta kaip katedra. Tą pačią dieną popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją. Kapitulos kanauninku ir katedros rektoriumi buvo paskirtas Alfonsas Varnas, kuris buvo palaidotas prie katedros po savo mirties 1952 metais.
1944 metais katedros bokštas buvo apgriautas per karą, tačiau pokariu jis buvo suremontuotas. Katedra per visą savo gyvavimo laikotarpį patyrė daugybę pokyčių. XX amžiaus viduryje šventorius buvo apjuostas akmenų tvora su puošniais vartais, tačiau 1966 metais jie buvo nugriauti. Atgimus nepriklausomai Lietuvai, 1992 metais tvora buvo atstatyta, nors ir ne tokia puošni kaip anksčiau.
Katedros architektūra yra išskirtinai neogotikinė. Statinys turi aukštą centrinį bokštą ir mažesnius bokštelius kampuose. Vidus padalintas į tris navas, atskirtas daugiabriauniais pilioriais su kryžminiais skliautais. Šventorių juosia geležinių stulpelių tvora, jame yra keletas kryžių, taip pat palaidotas muzikologas kunigas Teodoras Brazys.
2017 metų liepos 2 dieną katedroje buvo pašventinta Teofiliaus Matulionio koplyčia, o tai suteikė dar daugiau svarbos šiam religiniam ir istoriniam objektui.
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra neabejotinai yra viena iš svarbiausių vietų Kaišiadorių rajone, kuri ne tik puošia miestą, bet ir saugo turtingą savo istoriją bei tradicijas.
Bažnyčios statybos istorija prasidėjo dar 1906 metais, kai buvo įkurtas bažnyčios statybos komitetas. Tuometinio Stasiūnų (Vladikiškių) dvaro savininkas dosniai dovanojo dvi dešimtines žemės būsimos bažnyčios statybai. Nors pirmasis projektas buvo parengtas jau 1907 metais, jis nebuvo įgyvendintas, o vietoj to buvusiame grūdų sandėlyje laikina bažnyčia.
1912 metais klebonas Alfonsas Varnas nusprendė pradėti naujos, akmenų mūro bažnyčios statybas, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu dauguma statybinių medžiagų buvo išvogtos, todėl darbai sustojo. 1914 metais inžinierius Vaclovas Michnevičius paruošė trečiąjį bažnyčios projektą. Nepaisant sunkumų, Kaišiadorys tapo svarbiu kultūriniu centru – 1913 metais čia įsteigtas „Ryto“ draugijos skyrius, kuris 1914 metais surengė pirmą viešą vaidinimą Kiemelių kaime.
1920 metais miestą aplankė arkivyskupas A. Ratis, vėliau tapęs popiežiumi Pijumi XI. 1922 metais Kaišiadoryse buvo įkurta Lietuvos Respublikoje esančios Vilniaus vyskupijos dalies administracija, o 1926 metais Kaišiadorys tapo vyskupijos centru.
1932 metais bažnyčia pagaliau buvo pastatyta, o 1934 metais – kurijos namai. Bažnyčia 1936 metų gegužės 10 dieną buvo iškilmingai pašventinta kaip katedra. Tą pačią dieną popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją. Kapitulos kanauninku ir katedros rektoriumi buvo paskirtas Alfonsas Varnas, kuris buvo palaidotas prie katedros po savo mirties 1952 metais.
1944 metais katedros bokštas buvo apgriautas per karą, tačiau pokariu jis buvo suremontuotas. Katedra per visą savo gyvavimo laikotarpį patyrė daugybę pokyčių. XX amžiaus viduryje šventorius buvo apjuostas akmenų tvora su puošniais vartais, tačiau 1966 metais jie buvo nugriauti. Atgimus nepriklausomai Lietuvai, 1992 metais tvora buvo atstatyta, nors ir ne tokia puošni kaip anksčiau.
Katedros architektūra yra išskirtinai neogotikinė. Statinys turi aukštą centrinį bokštą ir mažesnius bokštelius kampuose. Vidus padalintas į tris navas, atskirtas daugiabriauniais pilioriais su kryžminiais skliautais. Šventorių juosia geležinių stulpelių tvora, jame yra keletas kryžių, taip pat palaidotas muzikologas kunigas Teodoras Brazys.
2017 metų liepos 2 dieną katedroje buvo pašventinta Teofiliaus Matulionio koplyčia, o tai suteikė dar daugiau svarbos šiam religiniam ir istoriniam objektui.
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra neabejotinai yra viena iš svarbiausių vietų Kaišiadorių rajone, kuri ne tik puošia miestą, bet ir saugo turtingą savo istoriją bei tradicijas.
Галерея и ресурсы
Arnotas. Kolonos – Osmanų imperija. XVII a. II pusė. Auksuoto sidabro ir sidabro siūlai; siuvinėjimas, tekstilės aplikacija. Šonų audinys – Rusija. XIX a. vid. Medvilnės brokatas. Violetinio brokato, atausto gėlių girliandomis: didelės sidabrinės rožės ir mažesnės, tamsiai violetinės su žalsvais lapais. Priekyje ir nugaroje įstatytos plačios juostos, siuvinėtos rankomis, standžiais blizgančiais aukso ir sidabro spalvos siūlais stilizuotomis gėlėmis bei lapais. Arnotas papuoštas blizgančia sidabro spalvos juostele. Pamušalas rožinio perkelio, baltais taškeliais. Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra.
