О церкви
Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra ypatinga vieta, kurios istorija ir architektūra žavi tiek vietinius gyventojus, tiek lankytojus. Ši bažnyčia stovi Kalvių kaime, šalia gražiojo Kalvių ežero, prie kelio, vedančio į Kruonį ir Stakliškes.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar 1753 m., kai Kalviuose buvo pastatyta pirmoji šventykla. Deja, ji sudegė 1792 m., tačiau kunigo Tomo Vavžeckio ir jo žmonos Juzefos rūpesčiu 1800–1806 m. buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Po gaisro 1870 m. bažnyčia vėl buvo atstatyta ir joje įrengti trys altoriai. Įdomu tai, kad pamokslai čia buvo sakomi lietuviškai, nors kunigui Feliksui Žukui mirus, laikotarpiu nuo 1890 iki 1896 m., lietuviškų pamaldų nebuvo. Kunigas Ignotas Šopara vėliau atkūrė lietuviškas pamaldas, kurios tapo nuolatiniu bažnyčios gyvenimo dalimi.
XX amžiaus pradžioje bažnyčia tapo Lietuvių katalikų blaivybės draugijos veiklos centru, o 1936 m. ji buvo atnaujinta ir rekonstruotas jos žibintas. Ypatingą asmenybę, susijusią su šia bažnyčia, yra klebonas Zigmas Neciunskas, kuris čia tarnavo po to, kai grįžo iš politinio kalėjimo.
Architektūriškai Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra ypatinga dėl savo klasicistinio stiliaus ir rotondinės formos su kupolu bei cilindriniu žibintu. Prie rotondos prijungta zakristija su prieangiu. Bažnyčios sienos be langų, o šalia stovi medinė varpinė. Vienas iš unikaliausių šios bažnyčios bruožų yra fasadų aptaisymas rausvais akmenukais - granitu, jotnio smiltainiu, Raudonuoju Baltijos porfyru ir Alandų porfyru. Tai yra retas reiškinys Lietuvos architektūroje ir pabrėžia romantinį akmens mūro atgimimą.
Bažnyčios šventoriuje palaidotas kunigas Vytautas Melkūnas, kilęs iš Kalvių parapijos. Jo kapas primena apie gilias religines tradicijas ir parapijos bendruomenės stiprybę.
Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia ne tik saugo ilgaamžę istoriją, bet ir spinduliuoja nepakartojamu architektūriniu grožiu, kviečiantį visus norinčius susipažinti su Lietuvos kultūros ir religijos paveldu.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar 1753 m., kai Kalviuose buvo pastatyta pirmoji šventykla. Deja, ji sudegė 1792 m., tačiau kunigo Tomo Vavžeckio ir jo žmonos Juzefos rūpesčiu 1800–1806 m. buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Po gaisro 1870 m. bažnyčia vėl buvo atstatyta ir joje įrengti trys altoriai. Įdomu tai, kad pamokslai čia buvo sakomi lietuviškai, nors kunigui Feliksui Žukui mirus, laikotarpiu nuo 1890 iki 1896 m., lietuviškų pamaldų nebuvo. Kunigas Ignotas Šopara vėliau atkūrė lietuviškas pamaldas, kurios tapo nuolatiniu bažnyčios gyvenimo dalimi.
XX amžiaus pradžioje bažnyčia tapo Lietuvių katalikų blaivybės draugijos veiklos centru, o 1936 m. ji buvo atnaujinta ir rekonstruotas jos žibintas. Ypatingą asmenybę, susijusią su šia bažnyčia, yra klebonas Zigmas Neciunskas, kuris čia tarnavo po to, kai grįžo iš politinio kalėjimo.
Architektūriškai Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra ypatinga dėl savo klasicistinio stiliaus ir rotondinės formos su kupolu bei cilindriniu žibintu. Prie rotondos prijungta zakristija su prieangiu. Bažnyčios sienos be langų, o šalia stovi medinė varpinė. Vienas iš unikaliausių šios bažnyčios bruožų yra fasadų aptaisymas rausvais akmenukais - granitu, jotnio smiltainiu, Raudonuoju Baltijos porfyru ir Alandų porfyru. Tai yra retas reiškinys Lietuvos architektūroje ir pabrėžia romantinį akmens mūro atgimimą.
Bažnyčios šventoriuje palaidotas kunigas Vytautas Melkūnas, kilęs iš Kalvių parapijos. Jo kapas primena apie gilias religines tradicijas ir parapijos bendruomenės stiprybę.
Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia ne tik saugo ilgaamžę istoriją, bet ir spinduliuoja nepakartojamu architektūriniu grožiu, kviečiantį visus norinčius susipažinti su Lietuvos kultūros ir religijos paveldu.
Галерея и ресурсы
Fotofrafiniame atvaizde užfiksuota mūrinė klasicizmo stiliaus bažnyčia. Sakralinis pastatas rotondinis, kupolinis, langų apvadai ir karnyzų dantukai – balto tinko.
Apskrito plano kupolinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (Kaišiadorių r.) Kalvių ežero pakrantėje - įdomios apdailos (raudono granito skaldos tinkas) klasicistinis, sakralinis statinys (1806), funduotas vietos dvarininkų Vavžeskių. Nuo tada, kai Kalviuose buvo Dobužinskis, gal kiek pasikeitė šventorius - atsirado naujų kryžių, skulptūrų. Ši realistinio piešinio, stambiaplanė kompozicija detaliai ir kruopščiai vaizduoja Kalvių bažnyčią.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.