O kościele
Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – tai nuostabi šventovė, kurią rasime Kiauklių kaime, įsikūrusiame prie pietrytinio Kiauklių ežero kranto. Nors dabartinė bažnyčia buvo pastatyta tik 2000 metais, jos istorija siekia kur kas senesnius laikus ir yra kupina dramatiškų įvykių bei iššūkių.
Pradėkime nuo to, kad XVI a. antrojoje pusėje Kiaukliuose jau buvo palivarkas, priklausęs Vilniaus vyskupo Šešuolių dvarui. Šis dvaras tapo pagrindu religinės bendruomenės įsikūrimui vietovėje. 1758 metais vyskupas Mykolas Jonas Zenkovičius naujai pastatytai Kiauklių bažnyčios altarijai padovanojo Vazgūnų kaimą su palivarku, taip užtikrindamas finansinę paramą ir stipresnį ryšį su aplinka.
1817 metais ši bažnyčia buvo perstatyta, o 1858-aisiais jai atnaujinti sienojai. Deja, XIX a. viduryje politiniai neramumai ir okupacijos bažnyčiai kėlė didelius sunkumus. 1869 metais valdžiai pašalinus kunigą iš Kiauklių ir neleisdamos paskirti kito, buvo pateikti neteisingi duomenys, kad bažnyčia nereikalinga. Dėl to 1871 metų liepos 3 dieną vidaus reikalų ministras įsakė ją uždaryti ir nugriauti. Tikintieji vis dėlto nesutiko su tokiu sprendimu ir sėkmingai apgynė savo maldos namus nuo griaunamųjų kariuomenės veiksmų. Tai sustabdė beatodairišką Vilniaus vyskupijos bažnyčių uždarinėjimą.
XX amžiaus pradžioje, 1906 metais, buvo patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas, kurio autorius buvo Tomas Tišeckis. Jau 1909 metais komisija priėmė pastatytą bažnyčią ir leido joje rengti pamaldas. 1912–1914 metais čia veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuris prisidėjo prie bendruomenės dvasinio ir socialinio gyvenimo stiprinimo.
Deja, šios bažnyčios neišgelbėjo ir XX a. vidurio karai. 1941 metais, bėgdami nuo vokiečių, raudonarmiečiai bažnyčią padegė, palikdami tik akmeninius pamatus. Sovietų okupacijos metais leidimo statyti naują bažnyčią nedavė, todėl vietos gyventojai maldos namus įsirengė buvusioje prieglaudoje.
Tačiau atkakli bendruomenė nepasidavė. 2000 metais ant karo metu sudegintos bažnyčios pamatų buvo pastatyta nauja šventovė. Šalia jos stovi kryžius, koplytstulpis ir išlikusi senoji mūrinė varpinė, kurie primena apie ilgą ir sudėtingą bažnyčios istoriją.
Šiandien Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas, liudijantis apie vietos bendruomenės atkaklumą ir tikėjimą.
Pradėkime nuo to, kad XVI a. antrojoje pusėje Kiaukliuose jau buvo palivarkas, priklausęs Vilniaus vyskupo Šešuolių dvarui. Šis dvaras tapo pagrindu religinės bendruomenės įsikūrimui vietovėje. 1758 metais vyskupas Mykolas Jonas Zenkovičius naujai pastatytai Kiauklių bažnyčios altarijai padovanojo Vazgūnų kaimą su palivarku, taip užtikrindamas finansinę paramą ir stipresnį ryšį su aplinka.
1817 metais ši bažnyčia buvo perstatyta, o 1858-aisiais jai atnaujinti sienojai. Deja, XIX a. viduryje politiniai neramumai ir okupacijos bažnyčiai kėlė didelius sunkumus. 1869 metais valdžiai pašalinus kunigą iš Kiauklių ir neleisdamos paskirti kito, buvo pateikti neteisingi duomenys, kad bažnyčia nereikalinga. Dėl to 1871 metų liepos 3 dieną vidaus reikalų ministras įsakė ją uždaryti ir nugriauti. Tikintieji vis dėlto nesutiko su tokiu sprendimu ir sėkmingai apgynė savo maldos namus nuo griaunamųjų kariuomenės veiksmų. Tai sustabdė beatodairišką Vilniaus vyskupijos bažnyčių uždarinėjimą.
XX amžiaus pradžioje, 1906 metais, buvo patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas, kurio autorius buvo Tomas Tišeckis. Jau 1909 metais komisija priėmė pastatytą bažnyčią ir leido joje rengti pamaldas. 1912–1914 metais čia veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuris prisidėjo prie bendruomenės dvasinio ir socialinio gyvenimo stiprinimo.
Deja, šios bažnyčios neišgelbėjo ir XX a. vidurio karai. 1941 metais, bėgdami nuo vokiečių, raudonarmiečiai bažnyčią padegė, palikdami tik akmeninius pamatus. Sovietų okupacijos metais leidimo statyti naują bažnyčią nedavė, todėl vietos gyventojai maldos namus įsirengė buvusioje prieglaudoje.
Tačiau atkakli bendruomenė nepasidavė. 2000 metais ant karo metu sudegintos bažnyčios pamatų buvo pastatyta nauja šventovė. Šalia jos stovi kryžius, koplytstulpis ir išlikusi senoji mūrinė varpinė, kurie primena apie ilgą ir sudėtingą bažnyčios istoriją.
Šiandien Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas, liudijantis apie vietos bendruomenės atkaklumą ir tikėjimą.
Galeria i zasoby
Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios varpinė.