About the Church
Krivonių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra unikali savo istorija ir architektūra, stovinti mažame Krivonių kaime, besidriekiančiame tarp Čiobiškio ir Palomenės. Nors ši medinė bažnyčia nėra didelė, ji turi ypatingą reikšmę vietos bendruomenei.
Anksčiau šiame krašte, netoli Samulevos dvaro, iki 1796 metų veikė koplyčia, tačiau XIX amžiuje ji sunyko. Naujas religinis gyvenimas atgimė tik XX amžiaus pradžioje, kai kunigas Motiejus Cijūnaitis 1933 metais Krivonis pervežė senąją medinę Kernavės bažnyčią. Galutinai naujosios bažnyčios statybos pabaigtos 1936 metais, praėjus trejiems metams nuo statybų pradžios.
Bažnyčia suprojektuota inžinieriaus Alfredo Aleksandravičiaus ir jos projektas buvo patvirtintas 1937 metų balandžio mėnesį. Nepaisant kuklios išorės, primenančios tradicinį lietuvišką gyvenamąjį namą, viduje bažnyčia slepia unikalų kultūros lobyną. Didysis altorius sudarytas iš XIX amžiaus vidurio Gegužinės bažnyčios elementų, o Nukryžiuotojo skulptūra yra puikus provincijos meistro bandymas sekti barokinės stilistikos pavyzdžiais. Taip pat čia galima rasti neobarokinį tabernakulį, kuris į Krivonis atkeliavo iš nežinomos kitos bažnyčios.
Svarbus dėmesys skirtas ne tik religinėms detalėms, bet ir interjero dizainui. Bažnyčioje yra neįprastos konstrukcijos suolai bei bronzinis sietynas ir sieniniai šviestuvai, kurie Kauno regionui išsaugojo dalelę sunaikintos Žaslių sinagogos paveldo. Vietos meistrų rankomis pagaminti du šoniniai altoriai ir sakyklos tribūna taip pat suteikia bažnyčiai išskirtinumo.
Bažnyčia buvo ne tik statinių, bet ir žmonių istorijos liudininkė. Klebonas Adolfas Stasevičius dėl savo veiklos buvo suimtas 1946 metais ir nuteistas kalėti, kur mirė vos po trejų metų Lukiškių kalėjime. Vėliau, 1954 metais, klebono Vincento Andrulevičiaus dėka bažnyčia buvo suremontuota kartu su parapijiečiais.
Krivonių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir vieta, kur susipina įvairių laikotarpių istorija ir kultūra. Tai tarsi maža laiko kapsulė, pasakojanti apie žmonių pastangas išlaikyti savo tikėjimą ir kultūrinį paveldą per daugelį metų.
Anksčiau šiame krašte, netoli Samulevos dvaro, iki 1796 metų veikė koplyčia, tačiau XIX amžiuje ji sunyko. Naujas religinis gyvenimas atgimė tik XX amžiaus pradžioje, kai kunigas Motiejus Cijūnaitis 1933 metais Krivonis pervežė senąją medinę Kernavės bažnyčią. Galutinai naujosios bažnyčios statybos pabaigtos 1936 metais, praėjus trejiems metams nuo statybų pradžios.
Bažnyčia suprojektuota inžinieriaus Alfredo Aleksandravičiaus ir jos projektas buvo patvirtintas 1937 metų balandžio mėnesį. Nepaisant kuklios išorės, primenančios tradicinį lietuvišką gyvenamąjį namą, viduje bažnyčia slepia unikalų kultūros lobyną. Didysis altorius sudarytas iš XIX amžiaus vidurio Gegužinės bažnyčios elementų, o Nukryžiuotojo skulptūra yra puikus provincijos meistro bandymas sekti barokinės stilistikos pavyzdžiais. Taip pat čia galima rasti neobarokinį tabernakulį, kuris į Krivonis atkeliavo iš nežinomos kitos bažnyčios.
Svarbus dėmesys skirtas ne tik religinėms detalėms, bet ir interjero dizainui. Bažnyčioje yra neįprastos konstrukcijos suolai bei bronzinis sietynas ir sieniniai šviestuvai, kurie Kauno regionui išsaugojo dalelę sunaikintos Žaslių sinagogos paveldo. Vietos meistrų rankomis pagaminti du šoniniai altoriai ir sakyklos tribūna taip pat suteikia bažnyčiai išskirtinumo.
Bažnyčia buvo ne tik statinių, bet ir žmonių istorijos liudininkė. Klebonas Adolfas Stasevičius dėl savo veiklos buvo suimtas 1946 metais ir nuteistas kalėti, kur mirė vos po trejų metų Lukiškių kalėjime. Vėliau, 1954 metais, klebono Vincento Andrulevičiaus dėka bažnyčia buvo suremontuota kartu su parapijiečiais.
Krivonių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir vieta, kur susipina įvairių laikotarpių istorija ir kultūra. Tai tarsi maža laiko kapsulė, pasakojanti apie žmonių pastangas išlaikyti savo tikėjimą ir kultūrinį paveldą per daugelį metų.