O kościele
Ryliškių Šv. Monikos bažnyčia yra ne tik religinis pastatas, bet ir gyvas istorinis liudytojas, kurio sienos mena daugybę dramatiškų įvykių ir reikšmingų žmonių gyvenimų.
Pirmoji koplyčia Ryliškiuose buvo pastatyta kunigo Juozapo Čapliko iniciatyva 1918 metais. Kunigas Čaplikas, paveldėjęs pusę valako žemės savo tėviškėje, čia pastatė medinę koplyčią ir pradėjo laikyti pamaldas. Vos po šešerių metų, 1924-aisiais, šioje vietoje buvo įkurta parapija, o tai ženklino svarbų žingsnį link stabilios religinės bendruomenės kūrimo.
1932 metais pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Šis maldos namas tapo dvasiniu prieglobsčiu vietos gyventojams. Tragiški Antrojo pasaulinio karo įvykiai neaplenkė ir Ryliškių. 1944 metų gruodžio 24-25 dienomis, per Klepočių tragediją, kai sovietiniai kareiviai siautėjo ir degino sodybas, bažnyčioje slėpėsi žmonės, ieškodami apsaugos nuo karo negandų.
Tuo metu Ryliškių parapijoje dirbęs klebonas Juozas Stasiūnas drąsiai pasmerkė bolševikų vykdomus siautėjimus. Už šį veiksmą jis 1947 metais buvo nuteistas dešimčiai metų kalėti ir ištremtas, tačiau 1955 metais grįžo į Lietuvą.
Deja, 1953 metų pradžioje bažnyčia sudeginta NKVD agento Paltaracko. Tai buvo sąmoningas veiksmas – išlaužtos durys, supiltas benzinas ir padegta. Po šio incidento pamaldos kurį laiką vyko ūkininko sodyboje Klepočių kaime, o nuo 1983 metų - Bugonių kapinėse. Vietos valdžia ilgai draudė atstatyti bažnyčią bei trukdė religinei veiklai.
Galiausiai, 1989 metais buvo gautas leidimas statyti naują bažnyčią, ir 1993 metais ji buvo pašventinta. Naujoji bažnyčia stovi kaip tikėjimo ir atkaklumo simbolis, primindama apie visas patirtas kančias ir triumfus.
Šiandien Ryliškių Šv. Monikos bažnyčia yra ne tik vieta maldai, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas, kuris liudija krašto istoriją ir žmonių dvasingumą.
Pirmoji koplyčia Ryliškiuose buvo pastatyta kunigo Juozapo Čapliko iniciatyva 1918 metais. Kunigas Čaplikas, paveldėjęs pusę valako žemės savo tėviškėje, čia pastatė medinę koplyčią ir pradėjo laikyti pamaldas. Vos po šešerių metų, 1924-aisiais, šioje vietoje buvo įkurta parapija, o tai ženklino svarbų žingsnį link stabilios religinės bendruomenės kūrimo.
1932 metais pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Šis maldos namas tapo dvasiniu prieglobsčiu vietos gyventojams. Tragiški Antrojo pasaulinio karo įvykiai neaplenkė ir Ryliškių. 1944 metų gruodžio 24-25 dienomis, per Klepočių tragediją, kai sovietiniai kareiviai siautėjo ir degino sodybas, bažnyčioje slėpėsi žmonės, ieškodami apsaugos nuo karo negandų.
Tuo metu Ryliškių parapijoje dirbęs klebonas Juozas Stasiūnas drąsiai pasmerkė bolševikų vykdomus siautėjimus. Už šį veiksmą jis 1947 metais buvo nuteistas dešimčiai metų kalėti ir ištremtas, tačiau 1955 metais grįžo į Lietuvą.
Deja, 1953 metų pradžioje bažnyčia sudeginta NKVD agento Paltaracko. Tai buvo sąmoningas veiksmas – išlaužtos durys, supiltas benzinas ir padegta. Po šio incidento pamaldos kurį laiką vyko ūkininko sodyboje Klepočių kaime, o nuo 1983 metų - Bugonių kapinėse. Vietos valdžia ilgai draudė atstatyti bažnyčią bei trukdė religinei veiklai.
Galiausiai, 1989 metais buvo gautas leidimas statyti naują bažnyčią, ir 1993 metais ji buvo pašventinta. Naujoji bažnyčia stovi kaip tikėjimo ir atkaklumo simbolis, primindama apie visas patirtas kančias ir triumfus.
Šiandien Ryliškių Šv. Monikos bažnyčia yra ne tik vieta maldai, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas, kuris liudija krašto istoriją ir žmonių dvasingumą.