O kościele
Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia – tai tikras medinės architektūros perlas, esantis Semeliškių miestelyje, prie Strėvos upės. Pastatyta 1783 metais, ji yra viena iš seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje ir neabejotinai turi įdomią bei spalvingą istoriją.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje atsirado dar XV a. pradžioje. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis net du kartus – 1501 ir 1502 metais – skyrė fundaciją bažnyčiai, o 1506 metais leido klebonui laikyti smukles. Tai buvo svarbus žingsnis bendruomenės gyvenime, nes smuklės tuo metu atliko ne tik komercinę, bet ir socialinę funkciją.
Tačiau bažnyčia ne kartą kentėjo nuo nelaimių. Ji sudegė per karą su Rusija 1655 m., atstatyta 1664 m., tačiau vėl sudegė 1699 m. Nepaisant to, visada buvo stengiamasi ją atkurti. XVIII amžiuje, greta senosios sunykusios bažnyčios, buvo pastatyta nauja, dabartinė bažnyčia.
Nors XIX amžiaus pabaigoje Vilniaus gubernatorius norėjo bažnyčią uždaryti ir joje įrengti stačiatikių cerkvę, šis planas nebuvo įgyvendintas. Bažnyčia išliko katalikų bendruomenės centru, kur vyko įvairūs religiniai renginiai ir mokyklos veikla. 1905 m. kunigas Jonas Masiulis pradėjo pamokslus sakyti lietuviškai, kas buvo svarbu tautinei savimonei ugdyti.
Bažnyčios architektūra taip pat verta dėmesio. Tai stačiakampio plano statinys su dviem bokšteliais ir barokiniu XVIII a. altoriumi, kuris buvo perkeltas iš Žiežmarių bažnyčios. Šventorių juosia stulpinė tvora su metalinėmis grotelėmis, o jame pastatyta Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo koplyčia (1857 m.).
Vienas iš įdomiausių objektų – šalia bažnyčios stovinti varpinė, kurioje saugomas seniausias Lietuvoje varpas, nulietas 1442 metais. Šis varpas su gotikiniu įrašu buvo evakuotas į Rusiją Pirmojo pasaulinio karo metu, tačiau grįžo į Semeliškes tik 1927 metais.
Per ilgą savo egzistavimo laikotarpį bažnyčia sulaukė daug iškilių dvasininkų. Nuo XX amžiaus pradžios čia tarnavo tokie žymūs kunigai kaip Jonas Masiulis, Juozapas Būčys, Alfonsas Petraitis bei kiti. Kiekvienas jų prisidėjo prie bažnyčios gyvavimo ir bendruomenės dvasinio gyvenimo puoselėjimo.
Šiandien Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia yra ne tik religinis centras, bet ir svarbi kultūros paveldo dalis, liudijanti apie turtingą ir sudėtingą Lietuvos bažnytinę istoriją.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje atsirado dar XV a. pradžioje. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis net du kartus – 1501 ir 1502 metais – skyrė fundaciją bažnyčiai, o 1506 metais leido klebonui laikyti smukles. Tai buvo svarbus žingsnis bendruomenės gyvenime, nes smuklės tuo metu atliko ne tik komercinę, bet ir socialinę funkciją.
Tačiau bažnyčia ne kartą kentėjo nuo nelaimių. Ji sudegė per karą su Rusija 1655 m., atstatyta 1664 m., tačiau vėl sudegė 1699 m. Nepaisant to, visada buvo stengiamasi ją atkurti. XVIII amžiuje, greta senosios sunykusios bažnyčios, buvo pastatyta nauja, dabartinė bažnyčia.
Nors XIX amžiaus pabaigoje Vilniaus gubernatorius norėjo bažnyčią uždaryti ir joje įrengti stačiatikių cerkvę, šis planas nebuvo įgyvendintas. Bažnyčia išliko katalikų bendruomenės centru, kur vyko įvairūs religiniai renginiai ir mokyklos veikla. 1905 m. kunigas Jonas Masiulis pradėjo pamokslus sakyti lietuviškai, kas buvo svarbu tautinei savimonei ugdyti.
Bažnyčios architektūra taip pat verta dėmesio. Tai stačiakampio plano statinys su dviem bokšteliais ir barokiniu XVIII a. altoriumi, kuris buvo perkeltas iš Žiežmarių bažnyčios. Šventorių juosia stulpinė tvora su metalinėmis grotelėmis, o jame pastatyta Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo koplyčia (1857 m.).
Vienas iš įdomiausių objektų – šalia bažnyčios stovinti varpinė, kurioje saugomas seniausias Lietuvoje varpas, nulietas 1442 metais. Šis varpas su gotikiniu įrašu buvo evakuotas į Rusiją Pirmojo pasaulinio karo metu, tačiau grįžo į Semeliškes tik 1927 metais.
Per ilgą savo egzistavimo laikotarpį bažnyčia sulaukė daug iškilių dvasininkų. Nuo XX amžiaus pradžios čia tarnavo tokie žymūs kunigai kaip Jonas Masiulis, Juozapas Būčys, Alfonsas Petraitis bei kiti. Kiekvienas jų prisidėjo prie bažnyčios gyvavimo ir bendruomenės dvasinio gyvenimo puoselėjimo.
Šiandien Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia yra ne tik religinis centras, bet ir svarbi kultūros paveldo dalis, liudijanti apie turtingą ir sudėtingą Lietuvos bažnytinę istoriją.
Galeria i zasoby
Vilniaus gubernijos Trakų pavieto Semeliškių bažnyčia.