О церкви
Videniškių Šv. Lauryno bažnyčia – tai vienas iš tų sakralinių ir architektūrinių paminklų, kurie atspindi Lietuvos istoriją ir kultūros paveldą. Įsikūrusi Videniškių kaime, Molėtų rajone, ši bažnyčia turi turtingą ir įdomią praeitį, kurią verta pažinti.
Bažnyčios ištakos siekia 1549 metus, kai buvo pastatyta pirmoji medinė šventovė. Vis dėlto dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1618 metais, o jos statyba buvo užbaigta 1620 metais. Pastatą sumanė kaip palaimintojo Mykolo Giedraičio kulto židinį bei kunigaikščių Giedraičių giminės mauzoliejų. Aktyviai dalyvaujęs statybos darbuose Ipolitas Žepnickis ir Poznanės katedros kanauninkas Benediktas Kazimieras Rysinskis padėjo sukurti bažnyčią, kuri tapo ne tik dvasininkų, bet ir vietinės bendruomenės traukos centru.
1631 metais prie bažnyčios buvo pristatyta koplyčia su rūsiu, kur laidoti Giedraičių giminės nariai. Deja, per 1655-1661 metų karą bažnyčia smarkiai nukentėjo, tačiau buvo atstatyta ir konsekruota 1684 metais. Tai parodo, kaip svarbu buvo šis pastatas vietinei bendruomenei ir dvasininkams.
Istorijos eigoje Videniškiai tapo Lietuvos reguliariųjų atgailos kanauninkų centru. Vienuolynas, esantis šalia bažnyčios, vaidino reikšmingą vaidmenį: ten veikė parapinė mokykla, špitolė ir profesionali giedotojų kapela. Po 1832 metų vienuolyno uždarymo, bažnyčia tapo parapine, o vienuolyne įsikūrė klebonija.
Bažnyčios architektūra yra renesansinio stiliaus. Ji pasižymi stačiakampiu planu, pusapskrita apside ir 42 metrų aukščio fasado bokštu. Vienanavė su presbiterija bažnyčia stebina savo interjeru. Čia rasite XVIII amžiaus altorius, dekoruotus skulptūromis ir paveikslais. Didysis Švč. Mergelės Marijos altorius, Šv. Lauryno altorius, Jėzaus Kristaus altorius ir Palaimintojo Mykolo Giedraičio altorius – visi jie puošia šią šventovę ir kuria ypatingą atmosferą.
Ypatingo dėmesio vertas reljefinių epitafijų rinkinys, tarp kurių yra Stanislovo Sipailos graviruotos alavo skardos epitafija ir Martyno Marcelijaus Giedraičio granito epitafija. Bažnyčioje taip pat yra W. Biernacki dirbtuvių vargonai, kurie suteikia dar daugiau grožio ir garso šiam sakraliniam objektui.
Videniškių Šv. Lauryno bažnyčia nėra tik architektūros šedevras; ji liudija apie Lietuvos istorijos vingius, kultūros paveldo svarbą ir bendruomenės dvasią. Kiekvienas apsilankymas šioje bažnyčioje leidžia pajusti praeities didybę ir suprasti, kodėl tokie paminklai yra brangūs mūsų kultūrai.
Bažnyčios ištakos siekia 1549 metus, kai buvo pastatyta pirmoji medinė šventovė. Vis dėlto dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1618 metais, o jos statyba buvo užbaigta 1620 metais. Pastatą sumanė kaip palaimintojo Mykolo Giedraičio kulto židinį bei kunigaikščių Giedraičių giminės mauzoliejų. Aktyviai dalyvaujęs statybos darbuose Ipolitas Žepnickis ir Poznanės katedros kanauninkas Benediktas Kazimieras Rysinskis padėjo sukurti bažnyčią, kuri tapo ne tik dvasininkų, bet ir vietinės bendruomenės traukos centru.
1631 metais prie bažnyčios buvo pristatyta koplyčia su rūsiu, kur laidoti Giedraičių giminės nariai. Deja, per 1655-1661 metų karą bažnyčia smarkiai nukentėjo, tačiau buvo atstatyta ir konsekruota 1684 metais. Tai parodo, kaip svarbu buvo šis pastatas vietinei bendruomenei ir dvasininkams.
Istorijos eigoje Videniškiai tapo Lietuvos reguliariųjų atgailos kanauninkų centru. Vienuolynas, esantis šalia bažnyčios, vaidino reikšmingą vaidmenį: ten veikė parapinė mokykla, špitolė ir profesionali giedotojų kapela. Po 1832 metų vienuolyno uždarymo, bažnyčia tapo parapine, o vienuolyne įsikūrė klebonija.
Bažnyčios architektūra yra renesansinio stiliaus. Ji pasižymi stačiakampiu planu, pusapskrita apside ir 42 metrų aukščio fasado bokštu. Vienanavė su presbiterija bažnyčia stebina savo interjeru. Čia rasite XVIII amžiaus altorius, dekoruotus skulptūromis ir paveikslais. Didysis Švč. Mergelės Marijos altorius, Šv. Lauryno altorius, Jėzaus Kristaus altorius ir Palaimintojo Mykolo Giedraičio altorius – visi jie puošia šią šventovę ir kuria ypatingą atmosferą.
Ypatingo dėmesio vertas reljefinių epitafijų rinkinys, tarp kurių yra Stanislovo Sipailos graviruotos alavo skardos epitafija ir Martyno Marcelijaus Giedraičio granito epitafija. Bažnyčioje taip pat yra W. Biernacki dirbtuvių vargonai, kurie suteikia dar daugiau grožio ir garso šiam sakraliniam objektui.
Videniškių Šv. Lauryno bažnyčia nėra tik architektūros šedevras; ji liudija apie Lietuvos istorijos vingius, kultūros paveldo svarbą ir bendruomenės dvasią. Kiekvienas apsilankymas šioje bažnyčioje leidžia pajusti praeities didybę ir suprasti, kodėl tokie paminklai yra brangūs mūsų kultūrai.
Галерея и ресурсы
Videniškių Šv. Lauryno bažnyčia, pastatyta 1620 m. Renesansinių bruožų, mūrinė, vienbokštė. Videniškiai, 1960 m.
Videniškių Šv. Lauryno bažnyčia. Fotografijos aprašymas ant pasporto: „Videniškiai. Bažnyčia šv. Lauryno statyta 1618 m. Respubl. reikšmės architekt. paminklas. Prie bažnyčios 1618–1782 m veikė augustinų vienuolynas“.