О церкви
Pirmoji medinė bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta 1475 metais, kai dvarininkė Kotryna Agnieška Astikaitė ir Bagdonas Jurevičius padėjo pamatus religinio gyvenimo pradžiai Širvintose. Ši medinė bažnyčia tarnavo vietinei bendruomenei daugiau nei šimtmetį, kol 1674 metais Mikalojus Žakas finansavo naujo maldos namo statybą. XVIII amžiaus antrojoje pusėje parapija jau turėjo savo mokyklą, kas liudija apie vietos bendruomenės augimą ir vystymąsi.
Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo suplanuota 1847 metais architekto Tomo Tišeckio. Statybos projektas buvo patvirtintas 1852 metais, o pati bažnyčia iškilo sparčiai – nuo 1855 iki 1860 metų. Pagrindinis statybų iniciatorius buvo Viktoras Lupeika, kuris klebonavo Širvintose beveik keturis dešimtmečius. Nors V. Lupeika skatino lenkų kalbos vartojimą, jo pasekėjas kunigas Jurgis Zimkus pradėjo laikyti pamokslus lietuviškai, taip atgaivindamas tautinę dvasią.
Nuo 1945 metų iki pat savo mirties 1988 metais, bažnyčioje tarnavo kunigas Petras Guobys. Jo pastangomis bažnyčia buvo suremontuota, o pats kunigas palaidotas šventoriuje, palikdamas ilgalaikį pėdsaką bendruomenės atmintyje.
Architektūriškai Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra stačiakampio plano, su dviem bokštais, tarp kurių iškyla aukštas frontonas. Viduje yra trys navos, atskirtos pilioriais, kurios suteikia erdvei didingumo pojūtį. Tvirta akmens mūro tvora su stulpiniais vartais apjuosia šventorių, pridėdama papildomo žavesio šiai istorinei vietai.
Bažnyčia ne tik yra maldos namai, bet ir svarbus kultūros bei istorijos paminklas, liudijantis apie įvairius laikotarpius ir asmenybes, kurie prisidėjo prie jos gyvavimo. Tai vieta, kurioje kiekvienas kampelis pasakoja savo unikalią istoriją, kviečianti visus ją atrasti ir pažinti.
Галерея и ресурсы
Matyti šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia ir kiti pastatai. Kitoje pusėje yra ats. kpt. J. Juodenukio laiškas mamai Viktorijai Juodenukienei. Rašo, kad laimingai nuvažiavo iš Rygos į Kauną. Tekstas parašytas cheminiu pieštuku. Kpt. J. Juodenukis baigė 3 Rygos mokyklą, 1915 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, 1917 m. baigė Peterhofo Aleksandro II Karo mokyklą, suteiktas praporščiko laipsnis, vėliau turėjo paporučiko laipsnį. Dalyvavo I Pasaulinio karo kautynėse su vokiečiais, buvo Polocko 28 pėstininkų pulke, 1919 m. kovo mėn. mobilizuotas į Raudonosios armijos 2 darbininkų pulką, iš ten pasitraukė ir tarnavo Latvijos kariuomenės Rezeknės p. p. 5 kuopoje. Dalyvavo kovose su bermontininkais ir bolševikais. 1920 m. grįžo į Lietuvą ir rugpjūčio 3 d. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į I atsargos bataliono 5 kuopos j. karininku. 1920 m. suteiktas vyr. ltn. laipsnis, dalyvavo kovose su lenkais, 1922-05-01 suteiktas kpt. laipsnis.1923 m. pačiam prašant paleistas į atsargą, 1924-1925 m. pasienio policijos Ukmergės baro viršininkas, 1925–1926 m. Širvintų pasienio baro viršininkas, 1927–1930 m. tarnavo Tauragės pasienio policijoje, 1930–1940 m. – Seinų-Marijampolės pasienio policijoje. Romualdo J. Juodenio (Juodenukio) archyvas. Aprašė A. Jurevičiūtė.