О церкви
Bažnyčios istorija yra turtinga ir įdomi. Tadas Gintautas, Kvintos (Šlapaberžės) dvaro savininkas, inicijavo bažnyčios statybą, kuri tapo Dotnuvos parapijos filija. Svarbiausias posūkis įvyko Mykolo Kvintos, Lietuvos kariuomenės savanorio, iniciatyva. Jis užtikrino, kad pamaldos būtų laikomos lietuvių kalba, kas tuo metu buvo reikšmingas žingsnis vietos bendruomenei. M. Kvinta buvo palaidotas pačioje bažnyčios kriptoje, taip amžiams susiejant jo vardą su šia vieta.
Deja, po Antrojo pasaulinio karo, bažnyčia buvo uždaryta, tačiau, laimei, 1990 metais ji buvo grąžinta tikintiesiems, atgimdama naujam gyvenimui.
Architektūriniu požiūriu, Šlapaberžės bažnyčia yra unikalus neoklasicizmo ir neorenesanso stilių derinys. Tai stačiakampio plano bebokštė struktūra, kurios fasadą puošia trijų arkų portikas su trikampiu frontonu. Šoninė zakristija harmoningai papildo visą pastato kompoziciją. Aplink bažnyčią esančio šventoriaus tvora, pagaminta iš medžio ir papildyta stulpiniais vartais, suteikia jaukumo ir ramybės pojūtį.
Įspūdį daro ir netoliese stovinti medinė varpinė, kuri kartu su bažnyčia sudaro vientisą ir autentišką ansamblį. Šie architektūros elementai ne tik simbolizuoja istorinę ir kultūrinę vertę, bet ir leidžia kiekvienam lankytojui pajusti praeities dvasią.
Apsilankius Šlapaberžėje, verta pasigrožėti ne tik bažnyčios architektūra, bet ir pajusti jos istoriją, kuri liudija apie vietos bendruomenės stiprybę ir tradicijas.
Галерея и ресурсы
Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia Šlapaberžėje.
Šlapaberžės bažnyčią 1861 metais pastatė Kvintos (Šlapaberžės) dvaro savininkas Tadas Gintautas. Ji buvo Dotnuvos parapijos filija. Dvaro savininko Mykolo Kvintos, kariuomenės savanorio (palaidoto bažnyčios rūsyje), iniciatyva bažnyčioje pamaldos pradėtos aukoti lietuvių kalba. Po Antrojo pasaulinio karo per sovietmetį bažnyčia buvo uždaryta. 1990 metais grąžinta tikintiesiems.
Bažnyčia turi klasicizmo ir neorenesanso bruožų. Stačiakampio plano, stogas dvišlaitis. Prie jos prišlieta zakristija. Baltai tinkuota. Įdomus ir retas jos fasadas. Šventoriaus tvora medinė, bet vartų stulpai mūriniai, balti kaip bažnyčia.
Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Šlapaberžės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, Šlapaberžės g. 1A, Šlapaberžės k., Dotnuvos sen., Kėdainių r. sav. Priekinio fasado vaizdas iš rytų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, turi neoklasicizmo ir neorenesanso bruožų, stačiakampio plano, bebokštė. Trikampį frontoną laiko keturių kolonų ir 3 arkų portikas. Priešais bažnyčią įrengti vartai, kuriuos sudaro 3 stačiakampės baltų silikatinių plytų kolonos su kalvio darbo ažūrinėmis sąvaromis.
1861 m. pastatė Kvintos (Šlapaberžės) dvarininkas Tadas Gintautas. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta, tikintiesiems grąžinta 1990 metais. Stovi Kruosto upelio dešiniajame krante. Už bažnyčios veikia Šlapaberžės kapinės.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.