O kościele
Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – tai įspūdingas sakralinis pastatas, esantis nedideliame Ariogalos miestelyje, Raseinių rajone. Ši bažnyčia turi ne tik istorinę reikšmę, bet ir išsiskiria savo architektūra, kurioje persipina istoristiniai, neoklasicizmo ir neobaroko stiliaus bruožai.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar 1416 metais, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iniciatyva. Tai rodo, kad Ariogala jau nuo senų laikų turėjo svarbų religinį ir kultūrinį vaidmenį regione. Bažnyčia per šimtmečius ne kartą kentėjo nuo gaisrų ir kitų nelaimių, tačiau visuomet buvo atstatoma, liudydama tikinčiųjų bendruomenės ryžtą ir ištvermę.
Ypač svarbus buvo XVI amžiaus vidurys, kai 1542 metais bažnyčiai buvo dovanota jurisdika miestelyje, taip pat žemės sklypai, kurie vėliau tapo Kunigiškių kaimu. 1609 metais Zigmantas Vaza įsakė baigti statyti ir remontuoti bažnyčią, kuri tuo metu buvo be stogo ir pūvanti. Deja, bažnyčia vėl sudegė 1690 ir 1807 metais, tačiau kiekvieną kartą buvo atstatyta.
Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1926–1939 metais pagal šveicaro architekto Pejerio (Peyer) projektą, o ją 1939 metais konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Pastatas pasižymi stačiakampio plano bazilikine struktūra su dviem bokštais ir trijų navų interjeru. Manoma, kad didysis altorius po 1930 metų buvo atkeltas iš Kauno šv. Mikalojaus bažnyčios.
Įdomu tai, kad parapijoje taip pat yra Ariogalos Daugirdų ir Partizanų koplyčios, kurios saugo regiono istoriją ir atminimą. Bažnyčios vidus dekoruotas subtiliais meno kūriniais, o aplink ją esantys paminklai ir koplyčios suteikia papildomo šventumo ir rimties jausmo.
Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra ne tik religijos namai, bet ir vieta, kurioje atsispindi ilgaamžė Ariogalos ir visos Lietuvos istorija. Tai vieta, kurioje praeitis susitinka su dabartimi, o tikėjimas ir kultūra susilieja į vieningą visumą.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar 1416 metais, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iniciatyva. Tai rodo, kad Ariogala jau nuo senų laikų turėjo svarbų religinį ir kultūrinį vaidmenį regione. Bažnyčia per šimtmečius ne kartą kentėjo nuo gaisrų ir kitų nelaimių, tačiau visuomet buvo atstatoma, liudydama tikinčiųjų bendruomenės ryžtą ir ištvermę.
Ypač svarbus buvo XVI amžiaus vidurys, kai 1542 metais bažnyčiai buvo dovanota jurisdika miestelyje, taip pat žemės sklypai, kurie vėliau tapo Kunigiškių kaimu. 1609 metais Zigmantas Vaza įsakė baigti statyti ir remontuoti bažnyčią, kuri tuo metu buvo be stogo ir pūvanti. Deja, bažnyčia vėl sudegė 1690 ir 1807 metais, tačiau kiekvieną kartą buvo atstatyta.
Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1926–1939 metais pagal šveicaro architekto Pejerio (Peyer) projektą, o ją 1939 metais konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Pastatas pasižymi stačiakampio plano bazilikine struktūra su dviem bokštais ir trijų navų interjeru. Manoma, kad didysis altorius po 1930 metų buvo atkeltas iš Kauno šv. Mikalojaus bažnyčios.
Įdomu tai, kad parapijoje taip pat yra Ariogalos Daugirdų ir Partizanų koplyčios, kurios saugo regiono istoriją ir atminimą. Bažnyčios vidus dekoruotas subtiliais meno kūriniais, o aplink ją esantys paminklai ir koplyčios suteikia papildomo šventumo ir rimties jausmo.
Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra ne tik religijos namai, bet ir vieta, kurioje atsispindi ilgaamžė Ariogalos ir visos Lietuvos istorija. Tai vieta, kurioje praeitis susitinka su dabartimi, o tikėjimas ir kultūra susilieja į vieningą visumą.
Galeria i zasoby
Kompozicijoje – Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje dešinėje ir pieštuku reverse.