O kościele
Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – tai įspūdinga medinė Romos katalikų bažnyčia, stovinti Babtų miestelyje, netoli Nevėžio upės. Nors dabartinė jos forma atsirado tik XIX a., šios vietos dvasinis paveldas siekia beveik tris šimtmečius.
Pirmoji medinė bažnyčia čia buvo pastatyta 1672 m. vietinio dvarininko Mlečkos iniciatyva. Po daugiau nei pusės amžiaus, 1715 m., ji buvo perstatyta nuo pagrindų. Iš pradžių ši bažnyčia buvo Vandžiogalos filija, tačiau 1744 m. tapo parapijine bažnyčia. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje parapija aktyviai veikė – čia buvo įkurta parapinė mokykla, o pamokslai buvo sakomi lenkų ir lietuvių kalbomis.
Deja, 1830 m. gaisras sunaikino miestelį ir bažnyčią. Nepaisant to, 1845 m. buvo patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas, kurį parengė inžinierius Maleševskis. Parapijiečių ir klebono Mykolo Petraševičiaus pastangomis 1853 m. buvo užbaigta statyba. Klebonas Petraševičius, deja, nesulaukė ramių gyvenimo metų – jis buvo areštuotas 1863 m. ir mirė Kauno kalėjime 1864 m.
Bažnyčia turi turtingą vidinį interjerą. Čia galima rasti Šv. arkangelo Mykolo ir Šv. Florijono skulptūras bei įvairius paveikslus, tarp kurių yra "Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu" ir "Trijų Karalių pagarbinimas". Didžiajame altoriuje puikuojasi Čenstakavos Dievo Motinos atvaizdas. Bažnyčios didybę papildo XIX a. vargonai, kurie yra registruoti kaip Lietuvos kultūros vertybės.
Įdomiausia tai, kad bažnyčioje klebonavęs kunigas Ričardas Mikutavičius labai prisidėjo prie jos puošimo. Jo rūpesčiu bažnyčioje atsirado kryždirbio Vinco Svirskio kryžius ir XVIII a. angelų skulptūros, kas dar labiau praturtino šią šventovę.
Šventorius apjuostas metaline tvora su mūriniais vartų stulpais ir jame išlikusios senosios kapinės. Taip pat čia stovi besienė varpinė ir koplytstulpis „Laiminantis Kristus“, skirtas Babtų parapijos 250 metų jubiliejui.
Dabartinė Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia ne tik reprezentuoja religinį paveldą, bet ir byloja apie bendruomenės atkaklumą ir meilę savo šventovei, kurios istorija kupina iššūkių ir pergalių.
Pirmoji medinė bažnyčia čia buvo pastatyta 1672 m. vietinio dvarininko Mlečkos iniciatyva. Po daugiau nei pusės amžiaus, 1715 m., ji buvo perstatyta nuo pagrindų. Iš pradžių ši bažnyčia buvo Vandžiogalos filija, tačiau 1744 m. tapo parapijine bažnyčia. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje parapija aktyviai veikė – čia buvo įkurta parapinė mokykla, o pamokslai buvo sakomi lenkų ir lietuvių kalbomis.
Deja, 1830 m. gaisras sunaikino miestelį ir bažnyčią. Nepaisant to, 1845 m. buvo patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas, kurį parengė inžinierius Maleševskis. Parapijiečių ir klebono Mykolo Petraševičiaus pastangomis 1853 m. buvo užbaigta statyba. Klebonas Petraševičius, deja, nesulaukė ramių gyvenimo metų – jis buvo areštuotas 1863 m. ir mirė Kauno kalėjime 1864 m.
Bažnyčia turi turtingą vidinį interjerą. Čia galima rasti Šv. arkangelo Mykolo ir Šv. Florijono skulptūras bei įvairius paveikslus, tarp kurių yra "Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu" ir "Trijų Karalių pagarbinimas". Didžiajame altoriuje puikuojasi Čenstakavos Dievo Motinos atvaizdas. Bažnyčios didybę papildo XIX a. vargonai, kurie yra registruoti kaip Lietuvos kultūros vertybės.
Įdomiausia tai, kad bažnyčioje klebonavęs kunigas Ričardas Mikutavičius labai prisidėjo prie jos puošimo. Jo rūpesčiu bažnyčioje atsirado kryždirbio Vinco Svirskio kryžius ir XVIII a. angelų skulptūros, kas dar labiau praturtino šią šventovę.
Šventorius apjuostas metaline tvora su mūriniais vartų stulpais ir jame išlikusios senosios kapinės. Taip pat čia stovi besienė varpinė ir koplytstulpis „Laiminantis Kristus“, skirtas Babtų parapijos 250 metų jubiliejui.
Dabartinė Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia ne tik reprezentuoja religinį paveldą, bet ir byloja apie bendruomenės atkaklumą ir meilę savo šventovei, kurios istorija kupina iššūkių ir pergalių.
Galeria i zasoby
Nuotrauka. Kauno r. Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Joje Ričardas Mikutavičius klebonavo 1983–1989 m.
Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Fotografijos aprašymas ant pasporto: „BABTAI. Medinė bažnyčia pastatyta 1853 m. Pirmoji parapijos bažnyčia statyta 1682 m. dvarininko Mlečkos lėšomis. 1771 m. Prozoras ją atnaujino. 1830 m. per gaisrą išdegė didelė miestelio dalis, sudegė ir bažnyčia.“