Apie bažnyčią
Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčia, esanti Betygalos miestelyje, yra viena iš įspūdingiausių neobarokinių architektūros pavyzdžių Lietuvoje, turinti ir neoklasicizmo bruožų. Šios bažnyčios istorija prasideda dar XV amžiuje.
Pirmoji medinė bažnyčia čia buvo pastatyta 1416 metais. Vėliau, 1504 metais, Mita Višginaitė įkūrė altariją ir ją aprūpino reikiamomis lėšomis. Bažnyčios svarbą liudija ir tai, kad jau 1505 metais Betygalos miestelis buvo dovanotas klebonijai. 1516 metais Žygimantas Senasis leido klebonui statyti smukles ir iš jų gauti pelną, o 1524 metais buvo įsteigta kita altarija, rodydama augantį religinės bendruomenės vaidmenį.
Deja, apie 1567 metus bažnyčia liko be kunigo ir tapo apleista. Tačiau netrukus po to, 1579 metais, rašytiniuose šaltiniuose minima parapinė mokykla, o 1639 metais klebonijos valdos buvo perduotos naujai įsteigtai dekanų prelatijai.
1841 metais bažnyčia jau buvo gerai aprūpinta: jai priklausė 49 valakai ir 3 margai žemės bei 34 baudžiauninkai. Tai rodo stiprią parapijos ekonominę padėtį. 1851 metais klebonas Anupras Šrėderis su parapijiečiais pastatė naują medinę bažnyčią. Šrėderis buvo aktyvus visuomenės veikėjas; per 1863 metų sukilimą jis bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą, už ką buvo ištremtas į Nerčinską, Rusijoje.
XX amžiaus pradžioje parapijos gyvenimas taip pat buvo intensyvus. 1903 metais pastatyta mūrinė prieglauda, o 1908-1914 metais veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Deja, 1915 metais bažnyčia sudegė, tačiau tuometinė bendruomenė rado laikiną prieglobstį buvusiame skolinamosios taupomosios kasos pastate.
Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1925-1930 metais pagal garsaus architekto Vladimiro Dubeneckio projektą. Ją 1932 metais konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Ši bažnyčia yra bazilikinio plano, su trimis navomis, atskirtomis pilioriais, ir aukštu cokoliu. Greta bažnyčios stovi aukšta varpinė, sujungta su bažnyčia vienos arkos atvira galerija su baliustrada.
Šventoriuje palaidotas ilgametis Betygalos klebonas Juozas Varvuolis, kuris čia tarnavo nuo 1978 iki 1989 metų. Bažnyčios viduje galima pasigrožėti Broniaus Pundziaus skulptūromis ir jo sukurtu barokiniu didžiuoju altoriumi.
Betygala yra ne tik religinės, bet ir kultūrinės reikšmės vietovė, kurioje šalia pagrindinės bažnyčios yra dar keletas religinių statinių, tokių kaip Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia bei kelios koplyčios.
Šių dienų Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčia išlieka svarbi ne tik kaip religinio gyvenimo centras, bet ir kaip istorinis paminklas, liudijantis šimtmečius trukusį tikėjimo ir bendruomenės gyvenimą.
Pirmoji medinė bažnyčia čia buvo pastatyta 1416 metais. Vėliau, 1504 metais, Mita Višginaitė įkūrė altariją ir ją aprūpino reikiamomis lėšomis. Bažnyčios svarbą liudija ir tai, kad jau 1505 metais Betygalos miestelis buvo dovanotas klebonijai. 1516 metais Žygimantas Senasis leido klebonui statyti smukles ir iš jų gauti pelną, o 1524 metais buvo įsteigta kita altarija, rodydama augantį religinės bendruomenės vaidmenį.
Deja, apie 1567 metus bažnyčia liko be kunigo ir tapo apleista. Tačiau netrukus po to, 1579 metais, rašytiniuose šaltiniuose minima parapinė mokykla, o 1639 metais klebonijos valdos buvo perduotos naujai įsteigtai dekanų prelatijai.
1841 metais bažnyčia jau buvo gerai aprūpinta: jai priklausė 49 valakai ir 3 margai žemės bei 34 baudžiauninkai. Tai rodo stiprią parapijos ekonominę padėtį. 1851 metais klebonas Anupras Šrėderis su parapijiečiais pastatė naują medinę bažnyčią. Šrėderis buvo aktyvus visuomenės veikėjas; per 1863 metų sukilimą jis bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą, už ką buvo ištremtas į Nerčinską, Rusijoje.
XX amžiaus pradžioje parapijos gyvenimas taip pat buvo intensyvus. 1903 metais pastatyta mūrinė prieglauda, o 1908-1914 metais veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Deja, 1915 metais bažnyčia sudegė, tačiau tuometinė bendruomenė rado laikiną prieglobstį buvusiame skolinamosios taupomosios kasos pastate.
Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1925-1930 metais pagal garsaus architekto Vladimiro Dubeneckio projektą. Ją 1932 metais konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Ši bažnyčia yra bazilikinio plano, su trimis navomis, atskirtomis pilioriais, ir aukštu cokoliu. Greta bažnyčios stovi aukšta varpinė, sujungta su bažnyčia vienos arkos atvira galerija su baliustrada.
Šventoriuje palaidotas ilgametis Betygalos klebonas Juozas Varvuolis, kuris čia tarnavo nuo 1978 iki 1989 metų. Bažnyčios viduje galima pasigrožėti Broniaus Pundziaus skulptūromis ir jo sukurtu barokiniu didžiuoju altoriumi.
Betygala yra ne tik religinės, bet ir kultūrinės reikšmės vietovė, kurioje šalia pagrindinės bažnyčios yra dar keletas religinių statinių, tokių kaip Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia bei kelios koplyčios.
Šių dienų Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčia išlieka svarbi ne tik kaip religinio gyvenimo centras, bet ir kaip istorinis paminklas, liudijantis šimtmečius trukusį tikėjimo ir bendruomenės gyvenimą.
Galerija ir ištekliai
Kryžiaus, stovinčio aikštelėje priešais Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčią (Sporto g. 2A), bendras vaizdas. Fotografas Kastytis Laužadis.
