About the Church
Bažnyčios istorija yra kupina įvairiausių lūžių ir atsinaujinimų. 1503 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras paskyrė ją Kauno parapijai, o XVI amžiaus viduryje čia buvo pristatytas neaukštas bokštas. Tačiau bažnyčia ne kartą patyrė nelaimių: 1655 metais ji buvo apgriauta ir tik apie 1680 metus suremontuota. XVIII amžiuje, laikotarpiu, kai Roko ordino vienuoliai rūpinosi bažnyčia, buvo atliktas reikšmingas jos atnaujinimas ir netgi pastatytas vargonų choras.
XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiaus pradžioje bažnyčia dar kartą susidūrė su sunkumais - 1812 metų gaisras sunaikino visus medinius rokitų pastatus, o pati bažnyčia taip pat nukentėjo. Galiausiai, 1824 metais, bažnyčia ir ligoninė buvo perduotos šaritėms – gailestingosioms seserims, kurios rūpinosi ligoniais iki tol, kol jų vienuolynas buvo uždarytas 1864 metais.
XX amžiuje bažnyčia patyrė dar daugiau pokyčių. 1921 metais ji buvo perduota marijonams, kurie pastatė naują vienuolyną. Deja, sovietmečiu bažnyčia buvo uždaryta ir paversta medicinos įrangos sandėliu, o marijonų vienuolyno pastate įsikūrė administracinės įstaigos. Tik 1988 metais, visuomenei pasipriešinus planams ją nugriauti, prasidėjo restauracijos darbai, po kurių bažnyčia vėl atvėrė duris pamaldoms 1991 metais.
Architektūriškai Kauno šv. Gertrūdos bažnyčia yra kvadratinio plano, vienabokštė, su siauresne ir žemesne kvadratine presbiterija. Jos gotikiniai bruožai atsiskleidžia tiek išorėje, tiek viduje, suteikiant šiai bažnyčiai ypatingą istorinį ir kultūrinį vertingumą.
Ši nedidelė, tačiau labai svarbi šventovė yra neatsiejama Kauno dalis, atspindinti miesto istorijos sudėtingumą ir jo žmonių pastangas išsaugoti savo kultūros paveldą.
Gallery and Resources
Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia (arba Marijonų bažnyčia, Šaričių bažnyčia) – gotikos stiliaus bažnyčia Kauno senamiesčio rytuose, Laisvės alėjos gale, nedideliame kieme. Manoma, kad ši viena seniausių gotikinių Lietuvos bažnyčių išmūryta XV a. antrojoje pusėje (istorinių žinių neišliko).
Fotografija. Šv. Gertrūdos bažnyčia. 1989 m. spalio mėn. Vaizdas į pietryčių pusę. Pirmame plane bažnyčios pastatas. Už bažnyčios baigiamas griauti LKP Požėlos rajono komiteto pastato priestatas. Šv. Gertrūdos bažnyčia laikoma viena seniausių gotikinių bažnyčių Lietuvoje (datuojama apie XV a.). Statyta etapais: XV a. – presbiterija, XVI a. pradžioje – kvadratinė nava, XVI a. viduryje – daugiakampis su kvadratiniu pagrindu bokštas, XVI a. antroje pusėje – zakristija. Bažnyčia iki XVIII a. vidurio buvo parapinė, vėliau – vienuolynų. 1750 m. atiduota rokitams, jie pastatė medinį vienuolyną. 1824 m. Bažnyčios vyresnybė bažnyčią atidavė šaritėms. 1842 m. Rusijos valdžia jų turtą konfiskavo, 1866 m. uždarė vienuolyną. 1922 m. bažnyčia ir vienuolynas atiduota marijonams; pastatytas naujas mūrinis vienuolynas. 1948 m. sovietų valdžia bažnyčią ir vienuolyną uždarė. Bažnyčia paversta medicinos įrangos sandėliu. Marijonų vienuolyne įsikūrė administracinės įstaigos, vėliau Požėlos rajono komunistų partijos ir vykdomasis komitetai. 1988 m. pradėjus statyti šių administracinių įstaigų priestatą ir rengiantis nugriauti bažnyčią, visuomenė pasipriešino. 1988 m. vasarą pradėti bažnyčios architektūriniai tyrimai (vadovės architektės Irma Grigaitienė, Irena Vaškelienė), o 1989 m. – restauravimas. Nuo 1991 m. bažnyčioje vyksta pamaldos. Fotografas Gintaras Vitulskis.