O kościele
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika – tai vienas iškiliausių Lietuvos architektūros paminklų, įsikūręs pačioje Kauno širdyje, Senamiestyje, prie Rotušės aikštės. Ši didžiulė gotikinė bažnyčia buvo pastatyta XV a., tačiau per amžius ji keitėsi ir įgijo renesanso, baroko bei neogotikos bruožų.
Pasakojimas apie šią šventovę prasideda nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo, kuris XV a. pradžioje inicijavo jos statybą. Pirmą kartą paminėta 1413 m., bažnyčia jau tada tapo svarbiu religiniu ir kultūriniu centru. Laikui bėgant, bažnyčia buvo kelis kartus remontuojama, plečiama ir rekonstruojama, o kiekvienas laikotarpis paliko savo pėdsaką jos architektūroje.
Bažnyčiai priklausė kelios koplyčios, altarijos ir žemės sklypai įvairiose vietovėse, o didikai dosniai aukodavo lėšas jos priežiūrai ir plėtrai. Pvz., 1525 m. Barbora Juškienė dovanojo Šėtijų palivarką, o Margarita Ačėnaitė 1531 m. – mūrinį namą.
XVII a. bažnyčia patyrė nemažai nelaimių: 1655 m. gaisras sunaikino medines konstrukcijas ir interjero puošmenas, o 1732 m. miesto gaisras sudegino stogą ir sugriovė presbiterijos skliautus. Vis dėlto, kiekvieną kartą po tokių nelaimių šventovė būdavo atkuriama ir dar gražiau papuošiama.
Vienas iš svarbiausių momentų bažnyčios istorijoje įvyko 1895 m., kai popiežius Leonas XIII jai suteikė katedros titulą. Tai reiškė, kad ji tapo pagrindine vyskupijos bažnyčia. Vėliau, 1921 m., popiežius Pijus XI katedrai suteikė Mažosios bazilikos statusą, o 1926 m., įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, ji tapo arkikatedra.
Arkikatedros interjeras ypač įspūdingas savo vėlyvojo baroko septynių altorių ir sakyklos ansambliu. Ypatingai vertingi zakristijos krištoliniai skliautai, kurie laikomi vienais plačiausių Europoje. Bažnyčios rūsyje (kriptoje) palaidoti garsūs vyskupai, tokie kaip Motiejus Valančius ir Vincentas Sladkevičius, taip pat poetas Maironis.
Šioje šventovėje saugoma daug vertingų dailės paminklų, tarp jų ir „Sopulingosios Dievo Motinos“ paveikslas, datuojamas XVI-XVII a. sandūra, bei Mykolo Elvyro Andriolio drobės. Katedros išorinėje sienoje galima pamatyti garsaus poeto Jono Mačiulio-Maironio granitinį mauzoliejų su bareljefiniu portretu.
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika yra ne tik svarbus architektūrinis paminklas, bet ir reikšminga kultūrinė bei religinė vieta, kurioje pradedami svarbiausi arkivyskupijos religiniai renginiai ir aukojamos šv. Mišios. Tai vieta, kuri liudija apie praeities klestėjimą, sunkius išbandymus ir nepaliaujamą atsinaujinimą.
Pasakojimas apie šią šventovę prasideda nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo, kuris XV a. pradžioje inicijavo jos statybą. Pirmą kartą paminėta 1413 m., bažnyčia jau tada tapo svarbiu religiniu ir kultūriniu centru. Laikui bėgant, bažnyčia buvo kelis kartus remontuojama, plečiama ir rekonstruojama, o kiekvienas laikotarpis paliko savo pėdsaką jos architektūroje.
Bažnyčiai priklausė kelios koplyčios, altarijos ir žemės sklypai įvairiose vietovėse, o didikai dosniai aukodavo lėšas jos priežiūrai ir plėtrai. Pvz., 1525 m. Barbora Juškienė dovanojo Šėtijų palivarką, o Margarita Ačėnaitė 1531 m. – mūrinį namą.
XVII a. bažnyčia patyrė nemažai nelaimių: 1655 m. gaisras sunaikino medines konstrukcijas ir interjero puošmenas, o 1732 m. miesto gaisras sudegino stogą ir sugriovė presbiterijos skliautus. Vis dėlto, kiekvieną kartą po tokių nelaimių šventovė būdavo atkuriama ir dar gražiau papuošiama.
Vienas iš svarbiausių momentų bažnyčios istorijoje įvyko 1895 m., kai popiežius Leonas XIII jai suteikė katedros titulą. Tai reiškė, kad ji tapo pagrindine vyskupijos bažnyčia. Vėliau, 1921 m., popiežius Pijus XI katedrai suteikė Mažosios bazilikos statusą, o 1926 m., įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, ji tapo arkikatedra.
Arkikatedros interjeras ypač įspūdingas savo vėlyvojo baroko septynių altorių ir sakyklos ansambliu. Ypatingai vertingi zakristijos krištoliniai skliautai, kurie laikomi vienais plačiausių Europoje. Bažnyčios rūsyje (kriptoje) palaidoti garsūs vyskupai, tokie kaip Motiejus Valančius ir Vincentas Sladkevičius, taip pat poetas Maironis.
Šioje šventovėje saugoma daug vertingų dailės paminklų, tarp jų ir „Sopulingosios Dievo Motinos“ paveikslas, datuojamas XVI-XVII a. sandūra, bei Mykolo Elvyro Andriolio drobės. Katedros išorinėje sienoje galima pamatyti garsaus poeto Jono Mačiulio-Maironio granitinį mauzoliejų su bareljefiniu portretu.
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika yra ne tik svarbus architektūrinis paminklas, bet ir reikšminga kultūrinė bei religinė vieta, kurioje pradedami svarbiausi arkivyskupijos religiniai renginiai ir aukojamos šv. Mišios. Tai vieta, kuri liudija apie praeities klestėjimą, sunkius išbandymus ir nepaliaujamą atsinaujinimą.
Galeria i zasoby
Fotografija. Kauno miesto vaizdas. Valančiaus gatvė. Kairėje užfiksuota Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. Fotografas nežinomas.
Didžiausias gotikos statinys Lietuvoje (matmenys plane 83 × 34 m, aukštis 30 m, bokšto aukštis 55 m).