О церкви
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika, dažnai vadinama tiesiog Prisikėlimo bažnyčia, yra įspūdingas modernios architektūros paminklas, kuris neabejotinai praturtina Kauno miesto kraštovaizdį ir istoriją. Tai didžiausia monumentalios architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse ir vienas iš reikšmingiausių Kauno modernizmo architektūros objektų.
Idėja pastatyti šią bažnyčią kilo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1922 m. Tuometinės laikinosios sostinės - Kauno - gyventojai norėjo padėkoti Dievui už atgautą laisvę. 1926 m. buvo įsteigta šventovės statybos taryba, o 1928 m. Kauno savivaldybė dovanojo žemės sklypą buvusioje Žaliakalnio turgavietėje. Bažnyčios projektavimo konkurse dalyvavo net 15 projektų, tačiau nė vienas jų neatitiko visų reikalavimų. Vis dėlto, pirmoji premija buvo skirta inžinieriui J. Krasauskui, antroji – Feliksui Vizbarui, o trečioji – Karoliui Reisonui, kurio projektas galiausiai ir buvo pasirinktas.
Statybos darbai prasidėjo 1934 m. vasarą. K. Reisono suprojektuota bažnyčia buvo moderni ir monumentali, jos konstrukcija – gelžbetonio rėmai, apmūryti plytų sienomis. Pamatai buvo ypač sudėtingi – į "plaukiančio" smėlio gruntą buvo įleista apie 900 gelžbetonio polių. Taip pat buvo numatytas plokščias stogas, nors pirminis projektas numatė šlaitinį stogą.
Prisikėlimo bažnyčia turėjo tapti ne tik sakraliniu pastatu, bet ir tautos Panteonu, kur buvo planuojama laidoti Lietuvos įžymybes. Erdvios interjero erdvės buvo suprojektuotos taip, kad tilptų apie 5000 maldininkų, o ant stogo terasos dar 2000. Didysis bokštas siekia 70 metrų aukštį, o jo viršuje turėjo būti įrengta Šv. Kazimiero koplyčia.
Deja, 1940 metais sovietinė okupacija nutraukė statybos darbus. Vokiečių okupacijos metais bažnyčia buvo naudojama kaip popieriaus sandėlis. Vėliau, Stalino potvarkiu, ji buvo paversta Radijo gamykla, kurios metu interjeras buvo stipriai pakeistas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, visuomenė pradėjo reikalauti bažnyčią grąžinti tikintiesiems. 1989 m. buvo įregistruoti Prisikėlimo bažnyčios atstatymo tarybos įstatai, ir prasidėjo lėtas, bet nuoseklus atstatymo procesas. Atstatymo metu projekte buvo padaryta keletas pakeitimų, siekiant pritaikyti bažnyčią ir kultūriniams renginiams.
Šiandien bažnyčios stogo terasa siūlo nuostabią Kauno miesto panoramą, kurią gali pasimėgauti tiek tikintieji, tiek turistai. Čia taip pat įrengta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia, skirta žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.
Be to, bažnyčioje įrengtas kolumbariumas, kur palaidoti žymūs asmenys, tokie kaip Feliksas Kapočius ir Antanas Paškus.
Nepaisant visų sunkių laikotarpių, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika išliko tikėjimo ir tautos atgimimo simboliu, kuris šiuolaikinėje Lietuvoje turi ypatingą vietą tiek miestiečių, tiek visos šalies širdyse.
Idėja pastatyti šią bažnyčią kilo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1922 m. Tuometinės laikinosios sostinės - Kauno - gyventojai norėjo padėkoti Dievui už atgautą laisvę. 1926 m. buvo įsteigta šventovės statybos taryba, o 1928 m. Kauno savivaldybė dovanojo žemės sklypą buvusioje Žaliakalnio turgavietėje. Bažnyčios projektavimo konkurse dalyvavo net 15 projektų, tačiau nė vienas jų neatitiko visų reikalavimų. Vis dėlto, pirmoji premija buvo skirta inžinieriui J. Krasauskui, antroji – Feliksui Vizbarui, o trečioji – Karoliui Reisonui, kurio projektas galiausiai ir buvo pasirinktas.
Statybos darbai prasidėjo 1934 m. vasarą. K. Reisono suprojektuota bažnyčia buvo moderni ir monumentali, jos konstrukcija – gelžbetonio rėmai, apmūryti plytų sienomis. Pamatai buvo ypač sudėtingi – į "plaukiančio" smėlio gruntą buvo įleista apie 900 gelžbetonio polių. Taip pat buvo numatytas plokščias stogas, nors pirminis projektas numatė šlaitinį stogą.
Prisikėlimo bažnyčia turėjo tapti ne tik sakraliniu pastatu, bet ir tautos Panteonu, kur buvo planuojama laidoti Lietuvos įžymybes. Erdvios interjero erdvės buvo suprojektuotos taip, kad tilptų apie 5000 maldininkų, o ant stogo terasos dar 2000. Didysis bokštas siekia 70 metrų aukštį, o jo viršuje turėjo būti įrengta Šv. Kazimiero koplyčia.
Deja, 1940 metais sovietinė okupacija nutraukė statybos darbus. Vokiečių okupacijos metais bažnyčia buvo naudojama kaip popieriaus sandėlis. Vėliau, Stalino potvarkiu, ji buvo paversta Radijo gamykla, kurios metu interjeras buvo stipriai pakeistas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, visuomenė pradėjo reikalauti bažnyčią grąžinti tikintiesiems. 1989 m. buvo įregistruoti Prisikėlimo bažnyčios atstatymo tarybos įstatai, ir prasidėjo lėtas, bet nuoseklus atstatymo procesas. Atstatymo metu projekte buvo padaryta keletas pakeitimų, siekiant pritaikyti bažnyčią ir kultūriniams renginiams.
Šiandien bažnyčios stogo terasa siūlo nuostabią Kauno miesto panoramą, kurią gali pasimėgauti tiek tikintieji, tiek turistai. Čia taip pat įrengta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia, skirta žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.
Be to, bažnyčioje įrengtas kolumbariumas, kur palaidoti žymūs asmenys, tokie kaip Feliksas Kapočius ir Antanas Paškus.
Nepaisant visų sunkių laikotarpių, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika išliko tikėjimo ir tautos atgimimo simboliu, kuris šiuolaikinėje Lietuvoje turi ypatingą vietą tiek miestiečių, tiek visos šalies širdyse.
Галерея и ресурсы
Horizontalaus formato fotografija. Vaizdinėje pusėje, centre matoma Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Dešinėje – Jono ir Aleksandros Vailokaičių namas. Kairėje Kauno centrinė elektrinė.
Atviruke vaizduojami Žaliakalnio funikulierius ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Lietuvių ir anglų k.