O kościele
Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, esanti žaliuojančiame Žaliakalnio rajone, turi turtingą ir įdomią istoriją. Ši nedidelė, tačiau reikšminga šventovė yra antra pagal svarbą Kristaus Prisikėlimo parapijoje, kurios pagrindinis centras – įspūdingoji Kristaus Prisikėlimo bazilika.
Mažoji bažnyčia buvo pastatyta 1923 metais kaip laikina šventovė dar prieš pradedant didžiosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statybas. Tais laikais Lietuvoje vyko finansinė krizė, todėl didingos bažnyčios projektą teko atidėti, ir būtent dėl šios priežasties buvo nuspręsta statyti laikiną medinę bažnytėlę. Tai buvo nepaprastai svarbus sprendimas, nes Žaliakalnio gyventojams reikėjo naujos dvasinės erdvės.
Pirmoji laikina bažnyčia buvo suręsta iš senų rąstų ir pašventinta 1923 metų rugsėjį. Nors ji buvo kukli ir paprasta, su vieninteliu didžiuoju altoriumi, ji greitai tapo itin populiari tarp tikinčiųjų, kuriems sekmadieniais dažnai tekdavo stovėti lauke, nes visi netilpdavo viduje.
1927 metais rektoriumi tapus kunigui Feliksui Kapočiui, prasidėjo antrosios laikinos bažnyčios statybos darbai. Naujas pastatas buvo pašventintas 1928 metų gruodžio mėnesį ir pasižymėjo mediniu karkasu su plytų mūru. Laikui bėgant, inžinieriaus Karolio Reisono iniciatyva, bažnyčia buvo rekonstruota ir apmūryta, taip įgijusi dabartinę pseudobazilikinę formą.
Sovietmečiu, kai didžioji Prisikėlimo bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu, Mažoji bažnyčia tapo pagrindine parapijos šventove. Ji liko atvira visą okupacijos laikotarpį ir tarnavo kaip saugus prieglobstis tikintiesiems persekiojimų metu.
Pasibaigus sovietinei okupacijai, 2004 metais pagrindinis parapijos gyvenimas persikėlė į atstatytą didžiąją Prisikėlimo bažnyčią. Tačiau Mažoji bažnyčia nebuvo pamiršta. 2006 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo atnaujintos sienos, grindys, langai, elektros instaliacija bei kiti elementai. Buvo išsaugotas ir atkurtas originalus interjeras bei eksterjeras, suteikiant bažnyčiai autentiškumo.
Bažnyčios viduje yra penki iliuziniai altoriai, nutapyti Vytauto Bičiūno apie 1933 metus, kurie sukuria ypatingą atmosferą maldos namuose. Vitražų ansamblis, sukurtas Stasio Ušinsko, yra pagrindinis bažnyčios vidaus dekoratyvinis elementas. Šventoriuje taip pat įrengtos kapavietės buvusių klebonų – vyskupo Romualdo Krikščiūno ir altaristos Vaclovo Aleksandravičiaus.
Šiandien Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra pripažinta regioninės reikšmės architektūros ir istorijos paminklu. Tai vieta, kur galima pasinerti į ramybę ir apmąstymus, prisiminti sudėtingą Lietuvos istoriją ir pajusti tikėjimo stiprybę, kuri padėjo išgyventi sunkiausius laikus.
Mažoji bažnyčia buvo pastatyta 1923 metais kaip laikina šventovė dar prieš pradedant didžiosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statybas. Tais laikais Lietuvoje vyko finansinė krizė, todėl didingos bažnyčios projektą teko atidėti, ir būtent dėl šios priežasties buvo nuspręsta statyti laikiną medinę bažnytėlę. Tai buvo nepaprastai svarbus sprendimas, nes Žaliakalnio gyventojams reikėjo naujos dvasinės erdvės.
Pirmoji laikina bažnyčia buvo suręsta iš senų rąstų ir pašventinta 1923 metų rugsėjį. Nors ji buvo kukli ir paprasta, su vieninteliu didžiuoju altoriumi, ji greitai tapo itin populiari tarp tikinčiųjų, kuriems sekmadieniais dažnai tekdavo stovėti lauke, nes visi netilpdavo viduje.
1927 metais rektoriumi tapus kunigui Feliksui Kapočiui, prasidėjo antrosios laikinos bažnyčios statybos darbai. Naujas pastatas buvo pašventintas 1928 metų gruodžio mėnesį ir pasižymėjo mediniu karkasu su plytų mūru. Laikui bėgant, inžinieriaus Karolio Reisono iniciatyva, bažnyčia buvo rekonstruota ir apmūryta, taip įgijusi dabartinę pseudobazilikinę formą.
Sovietmečiu, kai didžioji Prisikėlimo bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu, Mažoji bažnyčia tapo pagrindine parapijos šventove. Ji liko atvira visą okupacijos laikotarpį ir tarnavo kaip saugus prieglobstis tikintiesiems persekiojimų metu.
Pasibaigus sovietinei okupacijai, 2004 metais pagrindinis parapijos gyvenimas persikėlė į atstatytą didžiąją Prisikėlimo bažnyčią. Tačiau Mažoji bažnyčia nebuvo pamiršta. 2006 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo atnaujintos sienos, grindys, langai, elektros instaliacija bei kiti elementai. Buvo išsaugotas ir atkurtas originalus interjeras bei eksterjeras, suteikiant bažnyčiai autentiškumo.
Bažnyčios viduje yra penki iliuziniai altoriai, nutapyti Vytauto Bičiūno apie 1933 metus, kurie sukuria ypatingą atmosferą maldos namuose. Vitražų ansamblis, sukurtas Stasio Ušinsko, yra pagrindinis bažnyčios vidaus dekoratyvinis elementas. Šventoriuje taip pat įrengtos kapavietės buvusių klebonų – vyskupo Romualdo Krikščiūno ir altaristos Vaclovo Aleksandravičiaus.
Šiandien Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra pripažinta regioninės reikšmės architektūros ir istorijos paminklu. Tai vieta, kur galima pasinerti į ramybę ir apmąstymus, prisiminti sudėtingą Lietuvos istoriją ir pajusti tikėjimo stiprybę, kuri padėjo išgyventi sunkiausius laikus.