LT EN PL RU
Kauno I dekanatas

Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Pastatyta 1400 Amžius 626 m. Koord. 54.8950, 23.8868
Wikipedia

Apie bažnyčią

Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, dar žinoma kaip Vytauto Didžiojo bažnyčia, yra ne tik seniausia bažnyčia Kaune, bet ir vienintelė gotikinio stiliaus šventovė Lietuvoje su kryžiaus formos planu. Ši unikali architektūros ypatybė neturi analogų nei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, nei aplinkinėse šalyse.

Bažnyčia įsikūrusi Senamiestyje, ant Nemuno dešiniojo kranto, šalia Vytauto Didžiojo tilto. Jos istorija siekia maždaug 1400 metus, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, po mūšio su totoriais prie Vorsklos upės išsigelbėjęs nuo nuskendimo, pažadėjo pastatyti bažnyčią Mergelei Marijai. Taip gimė ši nuostabi gotikos stiliaus šventovė, kuri pradžioje priklausė pranciškonams.

Per amžius Vytauto Didžiojo bažnyčia patyrė daugybę istorinių kataklizmų. Ji buvo plėšiama ir niokojama Švedijos ir Rusijos kariuomenių XVII a., o XVIII a. pradžioje vėl atstatyta. 1812 metais prancūzų imperatorius Napoleonas ją pavertė ginklų sandėliu. Prancūzams traukiantis, bažnyčia buvo nuniokota ir padegta. Dar vėliau, 1831–1832 metais, ji tapo Rusijos kariuomenės maisto sandėliu ir buvo uždaryta, o vienuolyno pastatai pavirto policijos nuovada ir kariuomenės kanceliarija.

XIX a. viduryje bažnyčia pertvarkyta į pravoslavų cerkvę, o jos viduje buvo įrengtas rytietiškas interjeras. Laikui bėgant, bažnyčia vėl keitė savo paskirtį: per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių kariuomenė ją pavertė bulvių sandėliu. Tik 1919 m. ji grąžinta Kauno katalikų bendruomenei ir pašventinta prelato Adomo Dambrausko-Jakšto. Nuo 1930 metų, minint Vytauto Didžiojo jubiliejinius metus, bažnyčia imta vadinti jo vardu.

Architektūriškai bažnyčia išsiskiria savo storomis sienomis, kurios vietomis siekia net 1,6 metro. Gotikiniai skliautai autentiškai išlikę presbiterijoje bei pietinėje koplyčioje. Sienų mūras – ypatingo grožio ir meistriškumo pavyzdys, kur plytos dėliojamos taip, kad sudaro įspūdingus raštus iš juodų perdegtų plytų.

Bažnyčios rektorių tarpe buvo itin garsūs žmonės. Vienas jų - kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris ne tik tvarkė bažnyčią, bet ir pakvietė garsius dailininkus papuošti jos vidų. Jo dėka bažnyčia tapo kultūros židiniu, o pats Vaižgantas čia buvo palaidotas.

Žvelgiant į šią šventovę, neįmanoma nesužavėti jos turtinga istorija ir architektūra. Tai ne tik maldos namai, bet ir gyvas istorijos paminklas, menantis įvairius laikmečius, jų džiaugsmus ir negandas.

Galerija ir ištekliai