O kościele
Pirmą kartą parapija buvo įsteigta dar 1538 metais. Iki 1636 metų pastatyta pirmoji bažnyčia, tačiau laikui bėgant ji buvo perstatyta ir papildyta naujomis detalėmis. 1636 metais Kavarsko dvare buvo pastatyta mūrinė koplyčia, kuri tapo reikšmingu dvasiniu centru regione.
Vėlgi perstatyta 1697 metais, ši bažnyčia patyrė daugybę pokyčių ir išbandymų. Vienas iš svarbiųjų momentų buvo Mykolo Oginskio paramos suteikimas, kuris leido bažnyčiai klestėti. Be to, 1781 metais minima parapinė mokykla, rodanti, kad bažnyčia buvo ne tik dvasinis, bet ir kultūrinis švietimo centras.
Deja, 1842 metų miesto gaisras sunaikino kleboniją ir kitus ūkinius pastatus. Nepaisant to, 1857 metais prasidėjo dabartinės vienabokštės bažnyčios statybos darbai. Tačiau jų eiga buvo stabdoma sukilimų ir politinių įtampos laikotarpių. Tik 1864 metais buvo gautas leidimas tęsti statybas, o 1887 metais bažnyčia buvo visiškai užbaigta.
XX amžiaus pradžioje, nuo 1909 iki 1914 metų, čia veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgadinta, bet vėliau parapijiečių ir dosnaus JAV lietuvio Pranciškaus Kalibato lėšomis buvo atkurta. Svarbiausi remonto darbai vyko tarp 1924 ir 1931 metų: buvo įrengti šoniniai ir didysis altorius, atstatytas bokštas, įkelti trys varpai, o 1929 metais įsigyti vargonai.
Bažnyčia taip pat pasižymi savita architektūra – tai istoristinė pastato struktūra, kurioje dominuoja neobaroko ir neoklasicizmo elementai. Viduje yra trijų navų erdvė, atskirta pilioriais, dengtų cilindriniais skliautais. Šventoriuje stovi koplytėlė ir triaukštis stogastulpis, kurie suteikia vietovei ypatingo sakralumo.
Nepamirškime kunigų, kurie tarnavo šiai bendruomenei: Valerijonas Kekys dirbo čia nuo 1947 iki 1975 metų, o Albertas Perminas buvo parapijos administratorius nuo 1975 metų ir yra palaidotas šventoriuje.
Visa ši istorija rodo, kad Kavarsko šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra ne tik statinys, bet ir dvasinis bei kultūrinis centras, jungiantis praeitį su dabartimi, ir neabejotinai verta aplankymo kiekvienam, norinčiam pajusti Lietuvos istorijos ir kultūros dvasią.
Galeria i zasoby
Fotoatvirukas. Kavarsko Šventojo Jono Krikštytojo bažnyčios pietvakarių fasadas. Pavaizduota stačiakampio plano pseudobazilikinė trinavė bažnyčia su trijų tarpsnių nežymiai atsikišusiu varpinės bokštu šiaurės vakarų dalyje ir pusapskrite apside pietryčių dalyje. Pagrindinio tūrio, šiaurės rytų, pietvakarių fasadų rizalitų stogų forma – dvišlaitė, pietryčių, šiaurės vakarų fasadų prieangių – vienšlaitė, apsidės – puskupolinė, bokšto – kupolinė. Šventovės aukštų išplanavimas – stačiakampio plano, trijų navų su prienaviu, virš jo įrengtu vargonų choru, priebažnyčiu šiaurės vakarų dalyje – bokšto I tarpsnyje, presbiterija pietryčių dalyje, abipus jos išdėstytomis 1 aukšto rytų zakristija bei 2 aukšto pietų zakristija. Bažnyčia statyta 1857–1887 m., restauruota, iš dalies atstatyta 1928 m., atstatymo projekto autorius – inžinierius Pranas Morkūnas (1873–1964). Kompozicijos priekiniame plane pavaizduoti greta šventovės augantys medžiai. 1930 m.
Nugarėlę skersinė punktyrinė linija suskaido į laiško ir gavėjo adreso laukus. Adreso vietą žymi trys viengubos ir viena dviguba išilginės punktyrinės linijos; po išilginėmis linijomis išspausdintas dalinai nusitrynęs užrašas „JASKAUN N 5“. Laiško lauko apatinėje dalyje – užrašas mėlynu tušinuku „Kavarsko Šv. Jono / krikštytojo bažnyčia / 1930 m.“.
Mūrinė bažnyčia su aukštu bokštu, apside ir priestatėliais užfiksuota iš šoninio fasado pusės.