О церкви
Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčia – tai ypatinga vieta, įsikūrusi Lesčių kaime, netoli senojo Žemaičių plento. Ši medinė bažnytėlė, pastatyta dar 1789 metais Kotrynos Remerienės ir Jono Remerio iniciatyva, yra puikus liaudies architektūros pavyzdys.
Bažnyčia buvo sukurta ne tik kaip maldos namai, bet ir kaip kultūrinė bendruomenės vieta. Nuo pat pradžių ji tarnavo Ariogalos parapijos filija. Įdomu tai, kad jau 1826 metais čia veikė parapinė mokykla ir altarija, kuriai buvo skirtas didelis sodas. Tarpukario laikotarpiu, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, bažnyčioje visos nelotyniškos pamaldos vyko lietuviškai, taip skatinant ir palaikant tautinę savimonę. Taip pat buvo atidaryta prieglauda, kurioje veikė mokykla, pašto agentūra ir parduotuvė, o vietiniai gyventojai galėjo mėgautis rengiamomis pramogomis ir vaidinimais.
Didelį indėlį į šios bažnyčios gyvenimą įnešė kunigas Juozas Underys, kuris daugiau nei 30 metų klebonavo Lesčiuose. Po jo mirties 1953 metais parapiją perėmė kitas svarbus asmuo – kunigas Antanas Ylius, Sibiro tremtinys. Jo rūpesčiu bažnyčia buvo iš esmės suremontuota: sienos apkaltos lentomis, uždengtas naujas stogas, viduje pastatyti suolai, o varpinė, kurioje skamba kvietimas į pamaldas, taip pat buvo suremontuota.
Architektūriškai Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčia yra tiesiog nuostabi. Ji stovi ant kalvos, toliau nuo gyvenvietės centro, lyg norėdama pasiūlyti ramybės ir susikaupimo akimirką kiekvienam lankytojui. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su siaura apside, šonine zakristija ir bokšteliu ant kraigo. Šventorių juosia žema, mūrinė tvora, o medinė varpinė ir senos kapinės suteikia vietai ypatingo žavesio ir istorinės dvasios.
Nepamirškime ir šioje bažnyčioje vykstančių kultūrinių veiklų. Tarpukariu vargonininkai Adomaitis ir Juozas Rimkus subūrė bažnytinį chorą, o pavasarininkų kuopa prisidėjo prie vietinių jaunimo veiklos organizavimo.
Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčia nėra tiesiog statinys – tai istorijos liudininkė ir bendruomenės širdis, kurioje kartų kartos rado paguodą, džiaugsmą ir bendrystę. Tai vieta, kur praeitis susitinka su dabartimi, kur išlieka amžinosios vertybės ir tradicijos.
Bažnyčia buvo sukurta ne tik kaip maldos namai, bet ir kaip kultūrinė bendruomenės vieta. Nuo pat pradžių ji tarnavo Ariogalos parapijos filija. Įdomu tai, kad jau 1826 metais čia veikė parapinė mokykla ir altarija, kuriai buvo skirtas didelis sodas. Tarpukario laikotarpiu, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, bažnyčioje visos nelotyniškos pamaldos vyko lietuviškai, taip skatinant ir palaikant tautinę savimonę. Taip pat buvo atidaryta prieglauda, kurioje veikė mokykla, pašto agentūra ir parduotuvė, o vietiniai gyventojai galėjo mėgautis rengiamomis pramogomis ir vaidinimais.
Didelį indėlį į šios bažnyčios gyvenimą įnešė kunigas Juozas Underys, kuris daugiau nei 30 metų klebonavo Lesčiuose. Po jo mirties 1953 metais parapiją perėmė kitas svarbus asmuo – kunigas Antanas Ylius, Sibiro tremtinys. Jo rūpesčiu bažnyčia buvo iš esmės suremontuota: sienos apkaltos lentomis, uždengtas naujas stogas, viduje pastatyti suolai, o varpinė, kurioje skamba kvietimas į pamaldas, taip pat buvo suremontuota.
Architektūriškai Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčia yra tiesiog nuostabi. Ji stovi ant kalvos, toliau nuo gyvenvietės centro, lyg norėdama pasiūlyti ramybės ir susikaupimo akimirką kiekvienam lankytojui. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su siaura apside, šonine zakristija ir bokšteliu ant kraigo. Šventorių juosia žema, mūrinė tvora, o medinė varpinė ir senos kapinės suteikia vietai ypatingo žavesio ir istorinės dvasios.
Nepamirškime ir šioje bažnyčioje vykstančių kultūrinių veiklų. Tarpukariu vargonininkai Adomaitis ir Juozas Rimkus subūrė bažnytinį chorą, o pavasarininkų kuopa prisidėjo prie vietinių jaunimo veiklos organizavimo.
Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčia nėra tiesiog statinys – tai istorijos liudininkė ir bendruomenės širdis, kurioje kartų kartos rado paguodą, džiaugsmą ir bendrystę. Tai vieta, kur praeitis susitinka su dabartimi, kur išlieka amžinosios vertybės ir tradicijos.
Галерея и ресурсы
Priekyje centre rusvas kelias pro dešinėje augančią geltonai žalsvą augmeniją ir pliką medį veda link geltonos medinės bažnyčios. Priešais ją stovi mėlyna moters figūrėlė. Tolyn kelias eina pro dar vieną medį iki geltono varpinės bokšto. Priekyje kairiame kampe – pasviręs akmeninis antkapis su kryžiumi. Dominuoja pilkai žalsvos, gelsvos, rusvos spalvos.