About the Church
Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra ypatinga savo istorija ir architektūra. Įsikūrusi Pernaravos miestelyje, ši medinė šventovė stovi jau daugiau nei du šimtmečius, nuo 1815 metų.
Pirmoji čia pastatyta bažnyčia datuojama dar XVII a., tiksliau – apie 1670–1671 metus. Pasakojama, kad ji buvo pastatyta ant senos pagoniškos šventyklos vietos, o jos statybai žemę dovanojo vietos dvarininkas Jonas Milvydas. Tai rodo gilų vietos bendruomenės religinį paveldą ir nuolatines pastangas išlaikyti sakralinę erdvę.
1815 metais dabartinę bažnyčią pastatė H. Zabiela. Iš pradžių tai buvo Ariogalos parapijos filija, tačiau vėliau, po daugelio metų, tapo atskira parapija. XIX amžiaus viduryje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla, kas rodo, jog ji buvo ne tik dvasinio, bet ir kultūrinio, švietimo centro dalis vietos bendruomenei. Bažnyčia ne kartą buvo remontuota; vienas didesnių atnaujinimų vyko 1913 metais, kai buvo atnaujinti altoriai.
Architektūros požiūriu, bažnyčia žavi savo liaudies architektūros forma. Stačiakampio plano vienabokštė šventovė su kvadratiniu bokštu, kuris dvigubai aukštesnis už pačios bažnyčios stogą, suteikia jai išskirtinumo. Didelės durys su puslankio arka ir virš jų esantis saulutės ornamento apskritas langelis priduoda bažnyčiai gracijos bei elegancijos. Bokšte yra trys didelės angos, skirtos varpui, o jo sudėtinga stogo konstrukcija su aplink įgaubtą piramidę matomais trikampiais frontonėliais tik pabrėžia tradicinės liaudies architektūros grožį.
Šventorių supa mūrinė siena, dengta senovišku mediniu stogeliu, o įėjimas į ją yra per geležinius vartus tarp koplytėles primenančių mūrinių stulpų. Visa aplinka tarsi pasakoja apie laikų tėkmę ir vietos gyventojų atsidavimą savo tikėjimui.
Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra ne tik architektūrinis paminklas, bet ir gyvas vietos istorijos liudininkas, jungiantis praeitį su dabartimi.
Pirmoji čia pastatyta bažnyčia datuojama dar XVII a., tiksliau – apie 1670–1671 metus. Pasakojama, kad ji buvo pastatyta ant senos pagoniškos šventyklos vietos, o jos statybai žemę dovanojo vietos dvarininkas Jonas Milvydas. Tai rodo gilų vietos bendruomenės religinį paveldą ir nuolatines pastangas išlaikyti sakralinę erdvę.
1815 metais dabartinę bažnyčią pastatė H. Zabiela. Iš pradžių tai buvo Ariogalos parapijos filija, tačiau vėliau, po daugelio metų, tapo atskira parapija. XIX amžiaus viduryje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla, kas rodo, jog ji buvo ne tik dvasinio, bet ir kultūrinio, švietimo centro dalis vietos bendruomenei. Bažnyčia ne kartą buvo remontuota; vienas didesnių atnaujinimų vyko 1913 metais, kai buvo atnaujinti altoriai.
Architektūros požiūriu, bažnyčia žavi savo liaudies architektūros forma. Stačiakampio plano vienabokštė šventovė su kvadratiniu bokštu, kuris dvigubai aukštesnis už pačios bažnyčios stogą, suteikia jai išskirtinumo. Didelės durys su puslankio arka ir virš jų esantis saulutės ornamento apskritas langelis priduoda bažnyčiai gracijos bei elegancijos. Bokšte yra trys didelės angos, skirtos varpui, o jo sudėtinga stogo konstrukcija su aplink įgaubtą piramidę matomais trikampiais frontonėliais tik pabrėžia tradicinės liaudies architektūros grožį.
Šventorių supa mūrinė siena, dengta senovišku mediniu stogeliu, o įėjimas į ją yra per geležinius vartus tarp koplytėles primenančių mūrinių stulpų. Visa aplinka tarsi pasakoja apie laikų tėkmę ir vietos gyventojų atsidavimą savo tikėjimui.
Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra ne tik architektūrinis paminklas, bet ir gyvas vietos istorijos liudininkas, jungiantis praeitį su dabartimi.
Gallery and Resources
Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
Pirmoji Pernaravos bažnyčia pastatyta 1670-1671 m., manoma, pagoniškos šventyklos vietoje. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1815 m. Bažnyčia remontuota 1913 m., atnaujinti altoriai.