О церкви
Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia yra viena iš tų vietų, kurios ne tik puošia miesto centrą, bet ir slepia turtingą bei intriguojančią istoriją, susijusią su vietos bendruomene ir katalikų tikėjimo raida. Ši bažnyčia stovi Kauno gatvėje ir yra pastatyta iš tinkuoto mūro, šviečianti neobizantiniu stiliumi.
Pijorų ordinas Ukmergėje įkurtas dar 1742 metais. Pirmoji bažnyčia buvo medinė ir ją lydėjo vienuolynas bei penkių klasių mokykla. Tai buvo svarbus kultūros ir švietimo centras: 1788 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia, o 1803 metais – naujas mokyklos pastatas, kur 1828 metais mokėsi net 110 mokinių. Vienuolynas taip pat turėjo įtaką vietos ekonomikai, valdydamas aštuonis kaimus.
Tačiau 1845 metais vienuolynas ir bažnyčia buvo uždaryti, o po 1863 metų sukilimo buvusios bažnyčios vietoje buvo pastatyta cerkvė. Ši cerkvė taip pat turi savo istorinių posūkių. Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 metais, ji grįžo į katalikų rankas ir nuo 1925 metų priklausė marijonams.
Sovietmečiu ši bažnyčia, kaip ir daugelis kitų religinių objektų, buvo uždaryta. Vidinė erdvė buvo sudarkyta įrengiant perdangas, kurios apsunkino bažnyčios autentiškumą ir dvasingumą. Laimei, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1991 metais bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems.
Per pastaruosius dešimtmečius bažnyčia buvo atnaujinta ir restauruota, siekiant sugrąžinti jai originalų grožį. 2010 metais buvo pašalintos sovietmečiu įrengtos perdangos, o 2018 metais bažnyčios išorė buvo perdažyta, sugrąžinant bokštui autentiškas spalvas, kokios buvo XIX amžiaus antroje pusėje.
Architektūriškai Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia yra kvadratinio plano, vienabokštė su kūginiu kupolu, būdinga neobizantiniam stiliui. Bokšto smailės kryžius puošia kristograma IHS. Nors per ilgą laiką bažnyčia patyrė įvairių pokyčių ir sunkumų, šiandien ji spindi atnaujintu grožiu ir išlieka svarbiu dvasinio gyvenimo centru Ukmergės gyventojams.
Bažnyčia įkvepia ne tik savo architektūra, bet ir turtinga istorija, pasakojančia apie laikotarpius nuo pijorų veiklos pradžios iki dabarties. Tai vieta, kur susipina praeitis ir dabartis, kur galima pajusti tiek istorinį paveldą, tiek šiuolaikinio tikėjimo dvasią.
Pijorų ordinas Ukmergėje įkurtas dar 1742 metais. Pirmoji bažnyčia buvo medinė ir ją lydėjo vienuolynas bei penkių klasių mokykla. Tai buvo svarbus kultūros ir švietimo centras: 1788 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia, o 1803 metais – naujas mokyklos pastatas, kur 1828 metais mokėsi net 110 mokinių. Vienuolynas taip pat turėjo įtaką vietos ekonomikai, valdydamas aštuonis kaimus.
Tačiau 1845 metais vienuolynas ir bažnyčia buvo uždaryti, o po 1863 metų sukilimo buvusios bažnyčios vietoje buvo pastatyta cerkvė. Ši cerkvė taip pat turi savo istorinių posūkių. Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 metais, ji grįžo į katalikų rankas ir nuo 1925 metų priklausė marijonams.
Sovietmečiu ši bažnyčia, kaip ir daugelis kitų religinių objektų, buvo uždaryta. Vidinė erdvė buvo sudarkyta įrengiant perdangas, kurios apsunkino bažnyčios autentiškumą ir dvasingumą. Laimei, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1991 metais bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems.
Per pastaruosius dešimtmečius bažnyčia buvo atnaujinta ir restauruota, siekiant sugrąžinti jai originalų grožį. 2010 metais buvo pašalintos sovietmečiu įrengtos perdangos, o 2018 metais bažnyčios išorė buvo perdažyta, sugrąžinant bokštui autentiškas spalvas, kokios buvo XIX amžiaus antroje pusėje.
Architektūriškai Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia yra kvadratinio plano, vienabokštė su kūginiu kupolu, būdinga neobizantiniam stiliui. Bokšto smailės kryžius puošia kristograma IHS. Nors per ilgą laiką bažnyčia patyrė įvairių pokyčių ir sunkumų, šiandien ji spindi atnaujintu grožiu ir išlieka svarbiu dvasinio gyvenimo centru Ukmergės gyventojams.
Bažnyčia įkvepia ne tik savo architektūra, bet ir turtinga istorija, pasakojančia apie laikotarpius nuo pijorų veiklos pradžios iki dabarties. Tai vieta, kur susipina praeitis ir dabartis, kur galima pajusti tiek istorinį paveldą, tiek šiuolaikinio tikėjimo dvasią.