O kościele
Vadžgirio Šv. Juozapo bažnyčia yra ypatinga vieta, kur istorija ir architektūra susijungia į vieną įspūdingą visumą. Įsikūrusi Vadžgirio miestelyje, ši bažnyčia stovi šalia Eržvilko–Šimkaičių kelio ir yra puikus pavyzdys neoklasicizmo ir neogotikos stiliaus derinio.
Vadžgirio dvaro koplyčios statybos istorija siekia net XVII amžių. Pirmoji koplyčia buvo pastatyta 1676 metais, tačiau ryškesni pokyčiai prasidėjo tik XVIII amžiuje. 1790 metais Juozapas Vaitkevičius pastatė medinę bažnyčią, kuri tapo Viduklės parapijos filija. XIX amžiaus pirmoje pusėje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla.
Kunigo Jurgio Beniusevičiaus pastangomis 1850 metais bažnyčia buvo padidinta, o XX amžiaus pradžioje, 1903–1905 metais, ji buvo gerokai remontuota, įsigyti nauji varpai. 1905 metais buvo įsteigta parapija, o 1907-aisiais inžinierius Vaclovas Michnevičius parengė mūrinės bažnyčios projektą.
Po Pirmojo pasaulinio karo klebono Povilo Katelės iniciatyva pradėta statyti naujoji mūrinė bažnyčia. Nors statybos dar nebuvo baigtos, jau 1924 metais čia pradėtos laikyti pamaldos. Bažnyčia tapo ne tik dvasiniu centru, bet ir kultūros židiniu – 1908–1911 metais čia veikė J. Dargužo įsteigta „Saulės“ draugijos mokykla, o 1932 metais parapijoje aktyviai veikė pavasarininkų kuopa, turinti styginių instrumentų orkestrą ir chorą.
Architektūriškai Vadžgirio Šv. Juozapo bažnyčia išsiskiria stačiakampiu planu ir elegantišku bokšteliu. Prie bažnyčios stovi medinė varpinė, kuri suteikia papildomo žavesio šiam istoriniam ansambliui. Viduje galima rasti Jono Garalevičiaus sukurtus vargonus, įrengtus dar 1900 metais.
Savo grožiu ir istorija Vadžgirio Šv. Juozapo bažnyčia traukia ne tik vietinius gyventojus, bet ir lankytojus iš kitų Lietuvos vietovių. Ji garsėja Kristaus Atsimainymo atlaidais, kurie pritraukia daugybę maldininkų ir svečių, norinčių pajusti šios vietos dvasią bei unikalumą.
Vadžgirio dvaro koplyčios statybos istorija siekia net XVII amžių. Pirmoji koplyčia buvo pastatyta 1676 metais, tačiau ryškesni pokyčiai prasidėjo tik XVIII amžiuje. 1790 metais Juozapas Vaitkevičius pastatė medinę bažnyčią, kuri tapo Viduklės parapijos filija. XIX amžiaus pirmoje pusėje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla.
Kunigo Jurgio Beniusevičiaus pastangomis 1850 metais bažnyčia buvo padidinta, o XX amžiaus pradžioje, 1903–1905 metais, ji buvo gerokai remontuota, įsigyti nauji varpai. 1905 metais buvo įsteigta parapija, o 1907-aisiais inžinierius Vaclovas Michnevičius parengė mūrinės bažnyčios projektą.
Po Pirmojo pasaulinio karo klebono Povilo Katelės iniciatyva pradėta statyti naujoji mūrinė bažnyčia. Nors statybos dar nebuvo baigtos, jau 1924 metais čia pradėtos laikyti pamaldos. Bažnyčia tapo ne tik dvasiniu centru, bet ir kultūros židiniu – 1908–1911 metais čia veikė J. Dargužo įsteigta „Saulės“ draugijos mokykla, o 1932 metais parapijoje aktyviai veikė pavasarininkų kuopa, turinti styginių instrumentų orkestrą ir chorą.
Architektūriškai Vadžgirio Šv. Juozapo bažnyčia išsiskiria stačiakampiu planu ir elegantišku bokšteliu. Prie bažnyčios stovi medinė varpinė, kuri suteikia papildomo žavesio šiam istoriniam ansambliui. Viduje galima rasti Jono Garalevičiaus sukurtus vargonus, įrengtus dar 1900 metais.
Savo grožiu ir istorija Vadžgirio Šv. Juozapo bažnyčia traukia ne tik vietinius gyventojus, bet ir lankytojus iš kitų Lietuvos vietovių. Ji garsėja Kristaus Atsimainymo atlaidais, kurie pritraukia daugybę maldininkų ir svečių, norinčių pajusti šios vietos dvasią bei unikalumą.