O kościele
Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – tai šventovė, kurios didingas istorinis ir architektūrinis paveldas pritraukia tiek vietinius gyventojus, tiek turistus. Ši bažnyčia yra svarbus katalikų tikėjimo centras Veliuonoje, įsikūrusi ant Nemuno dešiniojo kranto, netoli Vilkijos-Jurbarko kelio.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar 1421 metais, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas įsteigė parapiją. Laikui bėgant parapijai buvo dovanoti įvairūs kaimai, kurie padėjo išlaikyti šią religinių apeigų vietą. Vienas reikšmingiausių jos etapų buvo 1636–1644 metais, kai Albrechtas Stanislovas Radvila pastatė naują mūrinę bažnyčią, kurią konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. Bažnyčia buvo atstatyta renesanso stiliumi, tačiau joje taip pat galima rasti gotikos bruožų.
Šventovės architektūra yra ypatinga dėl savo stačiakampio plano ir halinės konstrukcijos. Bažnyčios apsidė yra pusapskritė, zakristija dviejų aukštų, o bokštas – kvadratinis. Viduje lankytojai gali grožėtis trimis navomis ir septyniais altoriais. Be to, bažnyčioje yra išsaugota daugybė vertingų meno kūrinių, tarp jų ir Petro Kalpoko bei M. E. Andriolio paveikslai. Ypatingo dėmesio vertas XVI a. pradžioje sukurtas medinis gotikinis kūrinys "Veliuonos madona", kuris šiuo metu eksponuojamas Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.
Bažnyčios interjeras taip pat yra puošnus. Joje sumontuoti garsaus meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai sukuria ypatingą atmosferą liturginių apeigų metu. Bažnyčios šventorių juosia mūrinė tvora, kurioje palaidotas ilgametis klebonas Pranciškus Matulaitis.
Per visą savo gyvavimo laikotarpį Veliuonos bažnyčia buvo ne tik religinių apeigų vieta, bet ir švietimo centras. Pavyzdžiui, nuo 1579 metų čia veikė parapinė mokykla, kuri tęsė savo veiklą iki pat 1863 metų. Taip pat reikėtų paminėti Kiprijoną Nezabitauskį-Zabitį, kuris čia klebonavo 1815–1831 metais. Jis buvo lietuvių poetas ir vertėjas, aktyviai dalyvavęs 1831 metų sukilime.
Po daugelio metų naudojimo ir laiko poveikio, 2014–2016 metais bažnyčia buvo restauruota. Buvo atnaujinti pamatai, fasadai ir atkurtos autentiškos durys. Restauruotas fasadų plytų mūras, tinko apdaila ir perdazytas fasadas. Viduje įrengta drėgmę mažinanti sistema, kuri padeda išlaikyti šventovės vidų sausą ir saugų.
Šiandien Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis traukos objektas, puoselėjantis istorinį paveldą ir meninę vertę. Jos aplinkoje vyksta Žolinės atlaidai, kurie sutraukia nemažai tikinčiųjų ir svečių. Tai yra vieta, kur praeitis susitinka su dabartimi, primindama apie šimtmečius siekiančią Lietuvos istoriją ir kultūrą.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar 1421 metais, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas įsteigė parapiją. Laikui bėgant parapijai buvo dovanoti įvairūs kaimai, kurie padėjo išlaikyti šią religinių apeigų vietą. Vienas reikšmingiausių jos etapų buvo 1636–1644 metais, kai Albrechtas Stanislovas Radvila pastatė naują mūrinę bažnyčią, kurią konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. Bažnyčia buvo atstatyta renesanso stiliumi, tačiau joje taip pat galima rasti gotikos bruožų.
Šventovės architektūra yra ypatinga dėl savo stačiakampio plano ir halinės konstrukcijos. Bažnyčios apsidė yra pusapskritė, zakristija dviejų aukštų, o bokštas – kvadratinis. Viduje lankytojai gali grožėtis trimis navomis ir septyniais altoriais. Be to, bažnyčioje yra išsaugota daugybė vertingų meno kūrinių, tarp jų ir Petro Kalpoko bei M. E. Andriolio paveikslai. Ypatingo dėmesio vertas XVI a. pradžioje sukurtas medinis gotikinis kūrinys "Veliuonos madona", kuris šiuo metu eksponuojamas Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.
Bažnyčios interjeras taip pat yra puošnus. Joje sumontuoti garsaus meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai sukuria ypatingą atmosferą liturginių apeigų metu. Bažnyčios šventorių juosia mūrinė tvora, kurioje palaidotas ilgametis klebonas Pranciškus Matulaitis.
Per visą savo gyvavimo laikotarpį Veliuonos bažnyčia buvo ne tik religinių apeigų vieta, bet ir švietimo centras. Pavyzdžiui, nuo 1579 metų čia veikė parapinė mokykla, kuri tęsė savo veiklą iki pat 1863 metų. Taip pat reikėtų paminėti Kiprijoną Nezabitauskį-Zabitį, kuris čia klebonavo 1815–1831 metais. Jis buvo lietuvių poetas ir vertėjas, aktyviai dalyvavęs 1831 metų sukilime.
Po daugelio metų naudojimo ir laiko poveikio, 2014–2016 metais bažnyčia buvo restauruota. Buvo atnaujinti pamatai, fasadai ir atkurtos autentiškos durys. Restauruotas fasadų plytų mūras, tinko apdaila ir perdazytas fasadas. Viduje įrengta drėgmę mažinanti sistema, kuri padeda išlaikyti šventovės vidų sausą ir saugų.
Šiandien Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis traukos objektas, puoselėjantis istorinį paveldą ir meninę vertę. Jos aplinkoje vyksta Žolinės atlaidai, kurie sutraukia nemažai tikinčiųjų ir svečių. Tai yra vieta, kur praeitis susitinka su dabartimi, primindama apie šimtmečius siekiančią Lietuvos istoriją ir kultūrą.
Galeria i zasoby
Bažnyčios, statytos 1644 m., bendras vaizdas iš toliau. Fotografas karininkas Medardas Vasiliauskas. Nuotrauka paklijuota ant kartoninio pasporto.
Bažnyčios fragmento vaizdas iš toliau.