Apie bažnyčią
Šaravų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia – tai nedidelė, tačiau itin reikšminga medinė bažnyčia, esanti Šaravų kaime, netoli Žemaičių plento. Ji yra antroji Josvainių parapijos bažnyčia ir pasižymi ryškiais liaudies architektūros bruožais.
Bažnyčios pastatymo istorija yra glaudžiai susijusi su 1863 metų sukilimo įvykiais. Minėdami 70-ąsias sukilimo metines ir norėdami pagerbti sukilėlius bei septynis kunigus, palaidotus vietos kapinėse, Šaravų Vyrų Apaštalavimo nariai nusprendė pastatyti koplyčią. Statybos darbai prasidėjo 1933 metų pavasarį. Nors iš pradžių turėta problemų dėl statybos leidimo, klierikui Broniui Krištanavičiui padedant, reikalingi dokumentai buvo gauti greitai.
Statyba vyko sklandžiai, o aplinkinių kaimų ūkininkai prisidėjo gerindami kelius, kad atlaidų dieną būtų patogiau patekti į Šaravus. Koplyčios pašventinimo iškilmės vyko 1933 metų rugpjūčio 13 dieną, sutraukdamos apie 3000 žmonių. Tai buvo didelė šventė, kurioje dalyvavo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir svečiai iš kitų parapijų. Įdomu tai, kad tą pačią dieną buvo surengtos ir pirmosios atlaidų iškilmės, kurios tapo kasmetine tradicija.
Koplyčia, talpinanti apie 150 žmonių, pradžioje buvo naudojama mišioms laikyti kartą per mėnesį. Tačiau gyventojų iniciatyva ir atkaklumu 1938 metais čia buvo paskirtas nuolatinis kunigas, o koplyčia oficialiai tapo bažnyčia.
Architektūriniu požiūriu, Šaravų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra kukli, tačiau labai jauki. Stačiakampio plano pastatas su penkiasiene apside ir virš stogo iškilusiu bokštu puikiai dera prie kaimiško kraštovaizdžio. Bažnyčioje yra trys altoriai, papuošti vien tik šventųjų paveikslais, o šventoriuje įrengtos veikiančios kaimo kapinės. Iš rytų pusės nuo šventoriaus vartelių link klebonijos, kuri šiuo metu apleista, veda kadagių alėja.
Nors ir mažytė, ši bažnyčia turi didelę simbolinę ir istorinę vertę vietos gyventojams. Ji primena apie sunkiai kovotą laisvę ir bendruomenės stiprybę siekiant savo tikslų nepaisant visų kliūčių.
Bažnyčios pastatymo istorija yra glaudžiai susijusi su 1863 metų sukilimo įvykiais. Minėdami 70-ąsias sukilimo metines ir norėdami pagerbti sukilėlius bei septynis kunigus, palaidotus vietos kapinėse, Šaravų Vyrų Apaštalavimo nariai nusprendė pastatyti koplyčią. Statybos darbai prasidėjo 1933 metų pavasarį. Nors iš pradžių turėta problemų dėl statybos leidimo, klierikui Broniui Krištanavičiui padedant, reikalingi dokumentai buvo gauti greitai.
Statyba vyko sklandžiai, o aplinkinių kaimų ūkininkai prisidėjo gerindami kelius, kad atlaidų dieną būtų patogiau patekti į Šaravus. Koplyčios pašventinimo iškilmės vyko 1933 metų rugpjūčio 13 dieną, sutraukdamos apie 3000 žmonių. Tai buvo didelė šventė, kurioje dalyvavo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir svečiai iš kitų parapijų. Įdomu tai, kad tą pačią dieną buvo surengtos ir pirmosios atlaidų iškilmės, kurios tapo kasmetine tradicija.
Koplyčia, talpinanti apie 150 žmonių, pradžioje buvo naudojama mišioms laikyti kartą per mėnesį. Tačiau gyventojų iniciatyva ir atkaklumu 1938 metais čia buvo paskirtas nuolatinis kunigas, o koplyčia oficialiai tapo bažnyčia.
Architektūriniu požiūriu, Šaravų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra kukli, tačiau labai jauki. Stačiakampio plano pastatas su penkiasiene apside ir virš stogo iškilusiu bokštu puikiai dera prie kaimiško kraštovaizdžio. Bažnyčioje yra trys altoriai, papuošti vien tik šventųjų paveikslais, o šventoriuje įrengtos veikiančios kaimo kapinės. Iš rytų pusės nuo šventoriaus vartelių link klebonijos, kuri šiuo metu apleista, veda kadagių alėja.
Nors ir mažytė, ši bažnyčia turi didelę simbolinę ir istorinę vertę vietos gyventojams. Ji primena apie sunkiai kovotą laisvę ir bendruomenės stiprybę siekiant savo tikslų nepaisant visų kliūčių.