О церкви
Šimkaičių šv. vyskupo Martyno bažnyčia – tai subtili ir istorijos turtinga šventovė, stovinti vaizdingame Šimkaičių miestelyje. Ši medinė bažnyčia, statyta 1932 metais, yra puikus neogotikos ir liaudies architektūros derinio pavyzdys. Jos istorija siekia dar XVIII amžių, kai 1771 m. buvo pastatyta pirmoji koplyčia.
Po Pirmojo pasaulinio karo, augant bendruomenės poreikiams, pradėta galvoti apie naują bažnyčią. Grįžę iš karo, vietos ūkininkai Jonas Simanavičius ir vadžgiriškis Šaulys paaukojo žemės sklypus, ant kurių ir iškilo dabartinė bažnyčia. Statybos darbų iniciatorius ir organizatorius buvo klebonas Stanislovas Kemzūra, kuris taip pat vedė pirmąsias mišias atidarymo dieną – antrąją Kalėdų dieną 1932 metais.
Bažnyčios interjeras ir eksterjeras yra ne mažiau įspūdingi nei jos istorija. Traukia dėmesį didelis fasado bokštas, dengtasis cinkuota skarda, taip pat lotyniško kryžiaus plano struktūra su mediškai aptvertu šventoriumi. Bažnyčios viduje yra trys altoriai, tapyti „stacijų“ paveikslai bei Švč. Jėzaus Širdies ir šv. vyskupo Martyno Išpažintojo paveikslai.
Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia patyrė nemažai nuostolių – buvo suvarpyta kulkų ir skeveldrų, o aplinkiniai pastatai sudegė. Nepaisant to, bendruomenė sėkmingai atstatė šventyklą. 1995 metais vietos girininko Adolfo Šiugždos iniciatyva buvo pastatytas naujas ąžuolinis kryžius, pakeitęs senąjį, pastatytą 1939 metais.
Įdomu tai, kad parapijoje nuo seno garsūs Šv. Jono Krikštytojo atlaidai, pritraukiantys tikinčiuosius iš viso regiono. Šie atlaidai ne tik stiprina vietos bendruomenės dvasią, bet ir palaiko gilias krikščioniškas tradicijas.
Nepaprastai svarbu paminėti ir bažnyčios architektūrines smulkmenas: 17 kryžių ant stogo, dekoratyvinį baliustradą, laiptus į chorą bei varpelį viename iš bokštelių. Visa tai kuria unikalią atmosferą, kurią papildo ir gausiai apipavidalintos interjero detalės.
Šimkaičių šv. vyskupo Martyno bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir kultūrinis bei istorinis paminklas, menantis daugelį svarbių įvykių ir žmonių, kurie padėjo jai tapti tuo, kuo ji yra šiandien.
Po Pirmojo pasaulinio karo, augant bendruomenės poreikiams, pradėta galvoti apie naują bažnyčią. Grįžę iš karo, vietos ūkininkai Jonas Simanavičius ir vadžgiriškis Šaulys paaukojo žemės sklypus, ant kurių ir iškilo dabartinė bažnyčia. Statybos darbų iniciatorius ir organizatorius buvo klebonas Stanislovas Kemzūra, kuris taip pat vedė pirmąsias mišias atidarymo dieną – antrąją Kalėdų dieną 1932 metais.
Bažnyčios interjeras ir eksterjeras yra ne mažiau įspūdingi nei jos istorija. Traukia dėmesį didelis fasado bokštas, dengtasis cinkuota skarda, taip pat lotyniško kryžiaus plano struktūra su mediškai aptvertu šventoriumi. Bažnyčios viduje yra trys altoriai, tapyti „stacijų“ paveikslai bei Švč. Jėzaus Širdies ir šv. vyskupo Martyno Išpažintojo paveikslai.
Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia patyrė nemažai nuostolių – buvo suvarpyta kulkų ir skeveldrų, o aplinkiniai pastatai sudegė. Nepaisant to, bendruomenė sėkmingai atstatė šventyklą. 1995 metais vietos girininko Adolfo Šiugždos iniciatyva buvo pastatytas naujas ąžuolinis kryžius, pakeitęs senąjį, pastatytą 1939 metais.
Įdomu tai, kad parapijoje nuo seno garsūs Šv. Jono Krikštytojo atlaidai, pritraukiantys tikinčiuosius iš viso regiono. Šie atlaidai ne tik stiprina vietos bendruomenės dvasią, bet ir palaiko gilias krikščioniškas tradicijas.
Nepaprastai svarbu paminėti ir bažnyčios architektūrines smulkmenas: 17 kryžių ant stogo, dekoratyvinį baliustradą, laiptus į chorą bei varpelį viename iš bokštelių. Visa tai kuria unikalią atmosferą, kurią papildo ir gausiai apipavidalintos interjero detalės.
Šimkaičių šv. vyskupo Martyno bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir kultūrinis bei istorinis paminklas, menantis daugelį svarbių įvykių ir žmonių, kurie padėjo jai tapti tuo, kuo ji yra šiandien.
Галерея и ресурсы
Kompozicijoje – Šimkaičių Šv. vyskupo Martyno bažnyčia.
Signuotas averso apatinėje dalyje kairėje.