O kościele
Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia yra viena iš nuostabiausių Kėdainių rajono architektūros perlų, įsikūrusi nedideliame Šėtos miestelyje, netoli kelio, vedančio nuo Kėdainių iki Ukmergės. Šis sakralinis pastatas turi ilgą ir turtingą istoriją, kurią verta išgirsti.
Bažnyčios istorijos pradžia siekia XV amžių, kai 1499 metais Šėtos savininkas Bagdonas Petkevičius kartu su Steponu Kuncevičiumi pastatė pirmąją bažnyčią ir dovanojo jai beneficiją. Tačiau XVI amžiaus pabaigoje bažnyčia buvo perduota evangelikams reformatams. Vis dėlto, vietos katalikai nenuleido rankų. 1680 metais Vilniaus kanauninkas Motiejus Ancuta atstatė naują medinę bažnyčią.
1772–1782 m. laikotarpiu statyta mūrinė bažnyčia tapo išties įspūdingu statiniu, tačiau 1805 metų gegužės 17 dieną per miestelio gaisrą ji sudegė. Po dvylikos metų, 1817-aisiais, bažnyčia buvo atstatyta. XIX a. pabaigoje buvo parengtas bažnyčios padidinimo projektas, kurio metu buvo pastatytas bokštas ir atlikti kiti patobulinimai.
Bažnyčia ne kartą kentėjo nuo istorinių sukrėtimų – per Pirmąjį pasaulinį karą ji buvo apgriauta. Tačiau klebonas Jurgis Tilvytis ir jo pasekėjai neliko abejingi – jie ją suremontavo ir prikėlė naujam gyvenimui. 1918 metais klebono F. Kapočiaus ir bendruomenės pastangomis buvo įsteigta „Saulės“ draugijos progimnazija.
Architektūriškai Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia išsiskiria savo istoristiniais bruožais bei stačiakampiu planu su masyviu bokštu. Viduje bažnyčia yra trijų navų, o šventorių juosia mūrinė tvora. Šventoriuje taip pat stovi mūrinė koplyčia, vadinama kaulinyčia, kurioje yra paminklas kankinei Adelei Dirsytei ir antkapinis kryžius kunigui Antanui Danilai. Čia dar galima rasti koplytstulpį, skirtą nužudytiems negimusiems kūdikiams atminti.
Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia yra ne tik architektūros paminklas, bet ir vieta, kurioje susipina įvairūs istoriniai sluoksniai bei žmonių likimai. Jos sienos mena daugybę įvykių, o kiekvienas apsilankymas čia leidžia pasijusti dalimi didingos jos praeities.
Bažnyčios istorijos pradžia siekia XV amžių, kai 1499 metais Šėtos savininkas Bagdonas Petkevičius kartu su Steponu Kuncevičiumi pastatė pirmąją bažnyčią ir dovanojo jai beneficiją. Tačiau XVI amžiaus pabaigoje bažnyčia buvo perduota evangelikams reformatams. Vis dėlto, vietos katalikai nenuleido rankų. 1680 metais Vilniaus kanauninkas Motiejus Ancuta atstatė naują medinę bažnyčią.
1772–1782 m. laikotarpiu statyta mūrinė bažnyčia tapo išties įspūdingu statiniu, tačiau 1805 metų gegužės 17 dieną per miestelio gaisrą ji sudegė. Po dvylikos metų, 1817-aisiais, bažnyčia buvo atstatyta. XIX a. pabaigoje buvo parengtas bažnyčios padidinimo projektas, kurio metu buvo pastatytas bokštas ir atlikti kiti patobulinimai.
Bažnyčia ne kartą kentėjo nuo istorinių sukrėtimų – per Pirmąjį pasaulinį karą ji buvo apgriauta. Tačiau klebonas Jurgis Tilvytis ir jo pasekėjai neliko abejingi – jie ją suremontavo ir prikėlė naujam gyvenimui. 1918 metais klebono F. Kapočiaus ir bendruomenės pastangomis buvo įsteigta „Saulės“ draugijos progimnazija.
Architektūriškai Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia išsiskiria savo istoristiniais bruožais bei stačiakampiu planu su masyviu bokštu. Viduje bažnyčia yra trijų navų, o šventorių juosia mūrinė tvora. Šventoriuje taip pat stovi mūrinė koplyčia, vadinama kaulinyčia, kurioje yra paminklas kankinei Adelei Dirsytei ir antkapinis kryžius kunigui Antanui Danilai. Čia dar galima rasti koplytstulpį, skirtą nužudytiems negimusiems kūdikiams atminti.
Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia yra ne tik architektūros paminklas, bet ir vieta, kurioje susipina įvairūs istoriniai sluoksniai bei žmonių likimai. Jos sienos mena daugybę įvykių, o kiekvienas apsilankymas čia leidžia pasijusti dalimi didingos jos praeities.
Galeria i zasoby
