About the Church
Adomynės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia – tai unikalus medinės architektūros paminklas, esantis Adomynės kaime, Kupiškio rajone. Bažnyčia stūkso vaizdingame kraštovaizdyje šalia Aluočio upės, o jos istorija ir aplinka kviečia keliautojus į praeities pasakojimus bei šiuolaikinės ramybės oazę.
Šios bažnyčios istorija prasidėjo dar 1826 metais, kai Jonavos dvaro savininkas Žurauskas pastatė pirmąją koplyčią. Nors laikas neišsaugojo šios koplyčios ir dvaro, jų likimas tapo Adomynės bendruomenės tvirtybės simboliu. Pirmojo pasaulinio karo metu kunigas Liudas Kaulakis atnaujino dvare esančią koplyčią, kurioje buvo laikomos pamaldos.
Po karo, Adomas Vilėniškis ir kunigas Juozas Vilėniškis ėmėsi iniciatyvos statyti naują bažnyčią. Siekiant sukurti parapiją, buvo skirta 30 hektarų žemės, ūkio trobesiai ir pusė dvaro rūmų. 1921 metais iškilo dabartinė medinė bažnyčia su bokšteliu. Ši bažnyčia, kurios matmenys yra 24 x 12 metrų, tapo ne tik religijos, bet ir kultūros centru.
Bažnyčios interjeras puošia penkių registrų vargonai bei trys altoriai, kurie suteikia šventovei ypatingą atmosferą. 1928 metais čia buvo įkurta parapija, o nuo tada bažnyčia tapo svarbia vietos bendruomenės dalimi. Didinga akmeninė šventoriaus tvora bei šalia stovinti medinė varpinė papildo šios bažnyčios ansamblį. Bažnyčioje taip pat galima pamatyti Vlado Bieliausko drožtas medines Marijos ir šv. Juozapo skulptūras, kurios liudija apie tautodailės meistrų talentą.
Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia susidūrė su sudėtingais laikais. 1944–1949 metais čia klebonavo Jonas Jatulis, kuris 1949 metais buvo suimtas ir ištremtas, tačiau 1957 metais grįžo į Lietuvą. Bažnyčios šventoriuje palaidotas kitas tremtinys, kunigas Steponas Pelešynas, kuris Sibire išgyveno 1950–1956 metus.
Šiandien Adomynės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia tarsi sujungia praeitį ir dabartį, kviesdama lankytojus apmąstyti istoriją, pažinti kultūrą ir pajusti ramybę natūraliame Lietuvos gamtos prieglobstyje.
Šios bažnyčios istorija prasidėjo dar 1826 metais, kai Jonavos dvaro savininkas Žurauskas pastatė pirmąją koplyčią. Nors laikas neišsaugojo šios koplyčios ir dvaro, jų likimas tapo Adomynės bendruomenės tvirtybės simboliu. Pirmojo pasaulinio karo metu kunigas Liudas Kaulakis atnaujino dvare esančią koplyčią, kurioje buvo laikomos pamaldos.
Po karo, Adomas Vilėniškis ir kunigas Juozas Vilėniškis ėmėsi iniciatyvos statyti naują bažnyčią. Siekiant sukurti parapiją, buvo skirta 30 hektarų žemės, ūkio trobesiai ir pusė dvaro rūmų. 1921 metais iškilo dabartinė medinė bažnyčia su bokšteliu. Ši bažnyčia, kurios matmenys yra 24 x 12 metrų, tapo ne tik religijos, bet ir kultūros centru.
Bažnyčios interjeras puošia penkių registrų vargonai bei trys altoriai, kurie suteikia šventovei ypatingą atmosferą. 1928 metais čia buvo įkurta parapija, o nuo tada bažnyčia tapo svarbia vietos bendruomenės dalimi. Didinga akmeninė šventoriaus tvora bei šalia stovinti medinė varpinė papildo šios bažnyčios ansamblį. Bažnyčioje taip pat galima pamatyti Vlado Bieliausko drožtas medines Marijos ir šv. Juozapo skulptūras, kurios liudija apie tautodailės meistrų talentą.
Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia susidūrė su sudėtingais laikais. 1944–1949 metais čia klebonavo Jonas Jatulis, kuris 1949 metais buvo suimtas ir ištremtas, tačiau 1957 metais grįžo į Lietuvą. Bažnyčios šventoriuje palaidotas kitas tremtinys, kunigas Steponas Pelešynas, kuris Sibire išgyveno 1950–1956 metus.
Šiandien Adomynės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia tarsi sujungia praeitį ir dabartį, kviesdama lankytojus apmąstyti istoriją, pažinti kultūrą ir pajusti ramybę natūraliame Lietuvos gamtos prieglobstyje.