О церкви
Duokiškio Šv. Onos bažnyčia yra viena iš tų mažųjų Lietuvos šventovių, kurios žavi savo paprastumu ir istorijos gausa. Įsikūrusi nedideliame Duokiškio miestelyje, ji stovi tarsi ramybės oazė, kur praeities šešėliai ir šiandienos šviesa susilieja į vieną darnų vaizdą.
Bažnyčios istorija prasideda dar 1650 metais, kai Duokiškio palivarkas buvo dovanotas Kamajų bažnyčiai. Pirmasis medinis maldos namų statinys atsirado čia 1796 metais kaip koplyčia. Tačiau tikroji bažnyčia, kurią šiandien matome, buvo pastatyta 1906 metais, kunigo Kazimiero Mačionio iniciatyva. Jis atvykęs į Duokiškį 1904 m., ne tik užbaigė klebonijos statybas, bet ir organizavo naujosios bažnyčios statybą. Senoji koplyčia buvo nugriauta, o jos altorius bei kiti įrengimai perkelti į naująjį pastatą.
Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčia patyrė didelius nuostolius – trys varpai buvo išvežti į Rusiją. Po karo parapijiečiai įsigijo du naujus varpus, kurie iki šiol skamba kviesdami maldininkus. 1923 metais parapijoje įsikūrė pavasarininkų kuopa, kuri prisidėjo prie bendruomenės gyvenimo gyvavimo ir stiprinimo. Kunigo Kazio Turlos dėka 1938 metais bažnyčia buvo apdengta skarda, taip apsaugant ją nuo gamtos stichijų.
Vienas ilgiau čia tarnavusių klebonų buvo Lionginas Neniškis, kuris čia dirbo nuo 1952 iki savo mirties 1990 metais. Savo rūpesčiu ir pasiaukojimu jis tapo svarbia figūra parapijos gyvenime, o jo palaikai ilsisi bažnyčios šventoriuje.
Architektūriškai, bažnyčia yra liaudies architektūros formų, medinė ir kryžminio plano. Šalia jos stovi medinė varpinė, o akmenų mūro tvora apsuptas šventorius su senomis kapinėmis suteikia vietai ypatingo jaukumo ir šventumo.
Duokiškio Šv. Onos bažnyčia ne tik reprezentuoja religinę vietovės istoriją, bet ir yra vieta, kur bendruomenė renkasi melstis, dalintis savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Tai vieta, kur galima pajusti laiko tėkmę, gamtos ramybę ir žmonių tikėjimo stiprybę.
Bažnyčios istorija prasideda dar 1650 metais, kai Duokiškio palivarkas buvo dovanotas Kamajų bažnyčiai. Pirmasis medinis maldos namų statinys atsirado čia 1796 metais kaip koplyčia. Tačiau tikroji bažnyčia, kurią šiandien matome, buvo pastatyta 1906 metais, kunigo Kazimiero Mačionio iniciatyva. Jis atvykęs į Duokiškį 1904 m., ne tik užbaigė klebonijos statybas, bet ir organizavo naujosios bažnyčios statybą. Senoji koplyčia buvo nugriauta, o jos altorius bei kiti įrengimai perkelti į naująjį pastatą.
Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčia patyrė didelius nuostolius – trys varpai buvo išvežti į Rusiją. Po karo parapijiečiai įsigijo du naujus varpus, kurie iki šiol skamba kviesdami maldininkus. 1923 metais parapijoje įsikūrė pavasarininkų kuopa, kuri prisidėjo prie bendruomenės gyvenimo gyvavimo ir stiprinimo. Kunigo Kazio Turlos dėka 1938 metais bažnyčia buvo apdengta skarda, taip apsaugant ją nuo gamtos stichijų.
Vienas ilgiau čia tarnavusių klebonų buvo Lionginas Neniškis, kuris čia dirbo nuo 1952 iki savo mirties 1990 metais. Savo rūpesčiu ir pasiaukojimu jis tapo svarbia figūra parapijos gyvenime, o jo palaikai ilsisi bažnyčios šventoriuje.
Architektūriškai, bažnyčia yra liaudies architektūros formų, medinė ir kryžminio plano. Šalia jos stovi medinė varpinė, o akmenų mūro tvora apsuptas šventorius su senomis kapinėmis suteikia vietai ypatingo jaukumo ir šventumo.
Duokiškio Šv. Onos bažnyčia ne tik reprezentuoja religinę vietovės istoriją, bet ir yra vieta, kur bendruomenė renkasi melstis, dalintis savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Tai vieta, kur galima pajusti laiko tėkmę, gamtos ramybę ir žmonių tikėjimo stiprybę.