Apie bažnyčią
Kazliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia yra ypatinga vieta, kurioje susipina istorija, architektūra ir dvasingumas. Tad pasinerkime į šios nuostabios šventovės istoriją.
Kazliškio kaime, netoli Pandėlio, ant Nemunėlio kairiojo kranto, stovi medinė Kazliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Ji iškilusi 1910 m. ir iškart patraukia dėmesį savo liaudies architektūros formomis. Tačiau jos istorija prasidėjo kur kas anksčiau.
Pirmą kartą Kazliškio koplyčia buvo paminėta dar 1796 m., tačiau XIX a. antrojoje pusėje ji sugriuvo. 1901 m. vietos gyventojai kreipėsi į konsistoriją su prašymu leisti statyti naują koplyčią, bet leidimas nebuvo gautas dėl reikalavimo pirmiau pastatyti Žiobiškio bažnyčią. Situacija pasikeitė, kai Kazliškio dvaro savininkė A. Brazauskienė gavo leidimą iš Rusijos Vidaus reikalų ministerijos ir padovanojo sklypą koplyčiai statyti.
1910 m. pabaigoje buvo pastatyta nauja medinė koplyčia, o jau 1911 m. ji tapo bažnyčia, nes čia pradėjo dirbti nuolatinis kunigas. Buvo įrengti vargonai, kurie deja, per Pirmąjį pasaulinį karą buvo sugadinti kartu su varpine. Kunigui Stanislovui Stakelei pavyko išsaugoti pačią bažnyčią nuo didesnių sunaikinimų. Po karo klebonas Matas Nakas atliko remonto darbus, skarda dengė stogą ir aptvėrė šventorių.
Bažnyčia įgavo dabartinį vaizdą tik po daugelio metų. 1932–1937 m. klebonavęs Juozapas Matulevičius pastatė naują kleboniją bei atstatė ūkinius trobesius. Klebonas Jonas Lapinskas, paskirtas 1937 m., perdažė bažnyčios vidų ir pastatė klausyklas. Deja, Antrasis pasaulinis karas neatnešė ramybės – per jį dingo dalis bažnytinių rūbų.
Kazliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia pasižymi kryžminio plano architektūra, liaudiškais bruožais ir ypatinga harmonija su aplinka. Dviaukštis stogas puošiamas dviem bokšteliais, o šventorių apjuosia geležinė ažūrinė tvora, stovinti ant betoninio pamato. Šalia bažnyčios galima pamatyti ir medinę varpinę, kuri prisideda prie bendro autentiško ansamblio vaizdo.
Kazliškio bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir gyvas istorijos liudininkas, menantis daugybę svarbių įvykių ir žmonių. Per daugelį metų ši vieta tapo dvasinės stiprybės šaltiniu vietiniams gyventojams ir jų svečiams.
Kazliškio kaime, netoli Pandėlio, ant Nemunėlio kairiojo kranto, stovi medinė Kazliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Ji iškilusi 1910 m. ir iškart patraukia dėmesį savo liaudies architektūros formomis. Tačiau jos istorija prasidėjo kur kas anksčiau.
Pirmą kartą Kazliškio koplyčia buvo paminėta dar 1796 m., tačiau XIX a. antrojoje pusėje ji sugriuvo. 1901 m. vietos gyventojai kreipėsi į konsistoriją su prašymu leisti statyti naują koplyčią, bet leidimas nebuvo gautas dėl reikalavimo pirmiau pastatyti Žiobiškio bažnyčią. Situacija pasikeitė, kai Kazliškio dvaro savininkė A. Brazauskienė gavo leidimą iš Rusijos Vidaus reikalų ministerijos ir padovanojo sklypą koplyčiai statyti.
1910 m. pabaigoje buvo pastatyta nauja medinė koplyčia, o jau 1911 m. ji tapo bažnyčia, nes čia pradėjo dirbti nuolatinis kunigas. Buvo įrengti vargonai, kurie deja, per Pirmąjį pasaulinį karą buvo sugadinti kartu su varpine. Kunigui Stanislovui Stakelei pavyko išsaugoti pačią bažnyčią nuo didesnių sunaikinimų. Po karo klebonas Matas Nakas atliko remonto darbus, skarda dengė stogą ir aptvėrė šventorių.
Bažnyčia įgavo dabartinį vaizdą tik po daugelio metų. 1932–1937 m. klebonavęs Juozapas Matulevičius pastatė naują kleboniją bei atstatė ūkinius trobesius. Klebonas Jonas Lapinskas, paskirtas 1937 m., perdažė bažnyčios vidų ir pastatė klausyklas. Deja, Antrasis pasaulinis karas neatnešė ramybės – per jį dingo dalis bažnytinių rūbų.
Kazliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia pasižymi kryžminio plano architektūra, liaudiškais bruožais ir ypatinga harmonija su aplinka. Dviaukštis stogas puošiamas dviem bokšteliais, o šventorių apjuosia geležinė ažūrinė tvora, stovinti ant betoninio pamato. Šalia bažnyčios galima pamatyti ir medinę varpinę, kuri prisideda prie bendro autentiško ansamblio vaizdo.
Kazliškio bažnyčia yra ne tik maldos namai, bet ir gyvas istorijos liudininkas, menantis daugybę svarbių įvykių ir žmonių. Per daugelį metų ši vieta tapo dvasinės stiprybės šaltiniu vietiniams gyventojams ir jų svečiams.
Galerija ir ištekliai
