About the Church
Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra viena iš tų istorinių paminklų, kuriuos aplankius galima pajusti laiko dvasią ir gilias tradicijas. Ši bažnyčia, esanti Kvetkų kaime prie Nemunėlio kairiojo kranto, vos keli kilometrai nuo Latvijos sienos, turi ilgą ir įdomią istoriją.
Pirmieji paminėjimai apie Kvetkų parapiją siekia 1744 metus. Iki XVIII amžiaus pabaigos dvarininkai Kamarauskai įkūrė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną bei pastatė pirmąją bažnyčią. Pastaroji buvo konsekracija atlikta vyskupo Felikso Jono Toviańskio 1777 metais. Nors per savo egzistencijos laikotarpį bažnyčia patyrė nemažai pasikeitimų, ji išlaikė savo reikšmę vietos bendruomenei.
Ypatingas šios bažnyčios architektūrinis stilius - liaudies architektūros formų derinys su baroko elementais. Bažnyčios planas yra lotyniško kryžiaus formos, ji neobazilikinė su trisiene apside, dviem zakristijomis ir dviejų bokštų fasadu. Jos viduje rasite tris navas, centrinę jų dengia cilindrinis skliautas, o altorių priskaičiuojama net šeši.
Įdomus architektūrinis sprendimas yra akmenų mūro tvora, juosianti šventorių, kur stovi neorenesansinė trijų aukštų varpinė su rūsiu, pastatyta 1880 metais. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia neteko trijų varpų, kurie buvo išvežti į Vokietiją. Tačiau 1932 metais klebono Povilo Šalučkos dėka buvo įsigyti du nauji varpai, simbolizuojantys atgimimą po sunkių laikotarpių.
Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia neabejotinai yra ne tik religijos, bet ir kultūros paveldo dalis, prisidėjusi prie regiono istorijos. Jos architektūra ir istorija puikiai atspindi to meto visuomenės gyvenimą, meną ir dvasingumą. Aplankius šią bažnyčią galite pasinerti į gilią praeitį ir pajusti, kaip istorija susilieja su dabartimi.
Pirmieji paminėjimai apie Kvetkų parapiją siekia 1744 metus. Iki XVIII amžiaus pabaigos dvarininkai Kamarauskai įkūrė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną bei pastatė pirmąją bažnyčią. Pastaroji buvo konsekracija atlikta vyskupo Felikso Jono Toviańskio 1777 metais. Nors per savo egzistencijos laikotarpį bažnyčia patyrė nemažai pasikeitimų, ji išlaikė savo reikšmę vietos bendruomenei.
Ypatingas šios bažnyčios architektūrinis stilius - liaudies architektūros formų derinys su baroko elementais. Bažnyčios planas yra lotyniško kryžiaus formos, ji neobazilikinė su trisiene apside, dviem zakristijomis ir dviejų bokštų fasadu. Jos viduje rasite tris navas, centrinę jų dengia cilindrinis skliautas, o altorių priskaičiuojama net šeši.
Įdomus architektūrinis sprendimas yra akmenų mūro tvora, juosianti šventorių, kur stovi neorenesansinė trijų aukštų varpinė su rūsiu, pastatyta 1880 metais. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia neteko trijų varpų, kurie buvo išvežti į Vokietiją. Tačiau 1932 metais klebono Povilo Šalučkos dėka buvo įsigyti du nauji varpai, simbolizuojantys atgimimą po sunkių laikotarpių.
Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia neabejotinai yra ne tik religijos, bet ir kultūros paveldo dalis, prisidėjusi prie regiono istorijos. Jos architektūra ir istorija puikiai atspindi to meto visuomenės gyvenimą, meną ir dvasingumą. Aplankius šią bažnyčią galite pasinerti į gilią praeitį ir pajusti, kaip istorija susilieja su dabartimi.
Architecture
Built
1875 m. (151 years)
Architectural Style
Building Material
medis
Panoramic View
View 360°
Mass Times
Information not available
More Information
Google Maps
Show on map
Waze
Show on map
Apple Maps
Show on map
Wikipedia
Read more
Gallery and Resources
Pastatyta 1880 m.
Siužetinė. Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Pirmoji bažnyčia dvarininko Pranciškaus Kamarausko lėšomis buvo pastatyta 1772 m., perstatyta 1875 m. Ji yra liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų. 1880 m. pastatyta mūrinė neobarokinė varpinė.