O kościele
Lukštų Šv. apaštalo evangelisto Jono bažnyčia yra įspūdingas istorinės architektūros pavyzdys, kurio istorija ir architektūriniai bruožai neabejotinai pritrauks bet kokio smalsuolio dėmesį.
Ši bažnyčia stovi Lukštų kaime, esančiame Rokiškio rajone. Pastatyta 1925 metais, ji išsiskiria savo istoristiniu stiliumi, kuriame susipina neoromaniniai ir neobizantiniai elementai. Bažnyčia yra stačiakampio plano su apside ir dviem bokšteliais, o jos šventoriaus tvora – tvirto akmenų mūro. Vidus yra trijų navų, kas suteikia pastatui erdvumo ir didingumo pojūtį.
Bažnyčios statybos istorija yra ilga ir kupina iššūkių. Viskas prasidėjo dar 1908 metais, kai Rokiškio grafas Jonas Pšezdeckis paprašė leidimo įrengti koplyčią buvusiame spirito varyklos pastate. Deja, paaiškėjo, kad pastato sienos buvo per silpnos tokiam projektui, todėl teko parengti naują planą. Statybos darbai prasidėjo 1911 metais, tačiau netrukus buvo sustabdyti valdžios dėl neatitikimų projekte. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai išvogė statybines medžiagas, tad bažnyčia buvo baigta tik 1925 metais.
Nepaisant įvairių kliūčių, bažnyčia galiausiai tapo svarbiu vietos bendruomenės centru. 1927 metų birželio 13 dieną jai buvo suteiktos parapijos teisės, ir čia pradėjo dirbti paskirtasis klebonas Bronius Strumyla. 1928 metų rugpjūčio 18 dieną bažnyčią konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas, o kunigo Liudviko Povilonio dėka 1937 metais buvo nupirktas varpas.
Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgriauta, tačiau po karo atstatyta. Nuo 1969 metų čia klebonavęs Leonardas Tamašauskas tapo žinomas už savo tarnystę, nepaisant to, jog 1949–1956 metais buvo kalintas.
Lukštų Šv. apaštalo evangelisto Jono bažnyčia iki šiol išlieka ne tik reikšmingu religinės praktikos, bet ir kultūrinės tapatybės simboliu. Jos istorija byloja apie atkaklumą ir tikėjimą, kurie padėjo išsaugoti šią šventovę per įvairias negandas ir iššūkius.
Ši bažnyčia stovi Lukštų kaime, esančiame Rokiškio rajone. Pastatyta 1925 metais, ji išsiskiria savo istoristiniu stiliumi, kuriame susipina neoromaniniai ir neobizantiniai elementai. Bažnyčia yra stačiakampio plano su apside ir dviem bokšteliais, o jos šventoriaus tvora – tvirto akmenų mūro. Vidus yra trijų navų, kas suteikia pastatui erdvumo ir didingumo pojūtį.
Bažnyčios statybos istorija yra ilga ir kupina iššūkių. Viskas prasidėjo dar 1908 metais, kai Rokiškio grafas Jonas Pšezdeckis paprašė leidimo įrengti koplyčią buvusiame spirito varyklos pastate. Deja, paaiškėjo, kad pastato sienos buvo per silpnos tokiam projektui, todėl teko parengti naują planą. Statybos darbai prasidėjo 1911 metais, tačiau netrukus buvo sustabdyti valdžios dėl neatitikimų projekte. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai išvogė statybines medžiagas, tad bažnyčia buvo baigta tik 1925 metais.
Nepaisant įvairių kliūčių, bažnyčia galiausiai tapo svarbiu vietos bendruomenės centru. 1927 metų birželio 13 dieną jai buvo suteiktos parapijos teisės, ir čia pradėjo dirbti paskirtasis klebonas Bronius Strumyla. 1928 metų rugpjūčio 18 dieną bažnyčią konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas, o kunigo Liudviko Povilonio dėka 1937 metais buvo nupirktas varpas.
Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgriauta, tačiau po karo atstatyta. Nuo 1969 metų čia klebonavęs Leonardas Tamašauskas tapo žinomas už savo tarnystę, nepaisant to, jog 1949–1956 metais buvo kalintas.
Lukštų Šv. apaštalo evangelisto Jono bažnyčia iki šiol išlieka ne tik reikšmingu religinės praktikos, bet ir kultūrinės tapatybės simboliu. Jos istorija byloja apie atkaklumą ir tikėjimą, kurie padėjo išsaugoti šią šventovę per įvairias negandas ir iššūkius.