Apie bažnyčią
Miežiškių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia – tai ypatinga vieta, kur susipina ilgaamžė istorija ir architektūrinis grožis. Ši neogotikinio stiliaus bažnyčia stovi gražiame Miežiškių miestelyje, netoli Nevėžio kairiojo kranto. Įdomu tai, kad šios bažnyčios statyba pritraukė daugelio gyventojų ir parapijiečių dėmesį bei pastangas.
Pirmą kartą Miežiškių koplyčia paminėta dar XVII amžiuje, konkrečiai 1669 ir 1744 metais. Dvaro savininkas Pšeciševskis 1782 metais nutarė atnaujinti vietos maldos namus ir pastatė medinę koplyčią. Laikui bėgant, ši nedidelė koplyčia tapo Panevėžio parapijos dalimi, o jos reikšmė bendruomenei vis augo.
XIX amžiuje Miežiškiai vėl sulaukė didelių permainų. 1864 metais buvo pastatyta klebonija, o dveji metai vėliau – mūrinė šventoriaus tvora. Po to sekė dar keli svarbūs statiniai: 1885 metais iškilo didesnė klebonija, o 1891 metais – pastatai bažnyčios tarnams.
XX amžiaus pradžioje prasidėjo ambicingiausias projektas – mūrinės bažnyčios statyba. Nors valdžia iš pradžių neleido pradėti darbų, kol nebus surinkta reikiama pinigų suma, 1909 metais buvo įsteigta parapija ir jau 1911 metais kunigo T. Pranaševičiaus iniciatyva prasidėjo dabartinės bažnyčios statybos. Deja, šiuos planus sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Vis dėlto 1916–1920 metais klebono Antano Paurio dėka bažnyčia buvo užbaigta, o 1921 metais ją konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius.
Bažnyčia pasižymi unikaliu neogotikos architektūriniu stiliumi. Raudonų plytų mūras suteikia jai solidumo ir didingumo įspūdį. Bažnyčia yra kryžminio plano, su vienu pagrindiniu bokštu ir keliais mažesniais bokšteliais, kurie puošia jos fasadą. Mūrinė ir metalinių virbų šventoriaus tvora taip pat prisideda prie bendro vaizdo harmonijos.
Nepaisant audringos istorijos ir daugybės pokyčių, Miežiškių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia išlieka dvasiniu centru vietos bendruomenei ir traukia lankytojus savo architektūriniu grožiu bei turtinga istorija.
Pirmą kartą Miežiškių koplyčia paminėta dar XVII amžiuje, konkrečiai 1669 ir 1744 metais. Dvaro savininkas Pšeciševskis 1782 metais nutarė atnaujinti vietos maldos namus ir pastatė medinę koplyčią. Laikui bėgant, ši nedidelė koplyčia tapo Panevėžio parapijos dalimi, o jos reikšmė bendruomenei vis augo.
XIX amžiuje Miežiškiai vėl sulaukė didelių permainų. 1864 metais buvo pastatyta klebonija, o dveji metai vėliau – mūrinė šventoriaus tvora. Po to sekė dar keli svarbūs statiniai: 1885 metais iškilo didesnė klebonija, o 1891 metais – pastatai bažnyčios tarnams.
XX amžiaus pradžioje prasidėjo ambicingiausias projektas – mūrinės bažnyčios statyba. Nors valdžia iš pradžių neleido pradėti darbų, kol nebus surinkta reikiama pinigų suma, 1909 metais buvo įsteigta parapija ir jau 1911 metais kunigo T. Pranaševičiaus iniciatyva prasidėjo dabartinės bažnyčios statybos. Deja, šiuos planus sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Vis dėlto 1916–1920 metais klebono Antano Paurio dėka bažnyčia buvo užbaigta, o 1921 metais ją konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius.
Bažnyčia pasižymi unikaliu neogotikos architektūriniu stiliumi. Raudonų plytų mūras suteikia jai solidumo ir didingumo įspūdį. Bažnyčia yra kryžminio plano, su vienu pagrindiniu bokštu ir keliais mažesniais bokšteliais, kurie puošia jos fasadą. Mūrinė ir metalinių virbų šventoriaus tvora taip pat prisideda prie bendro vaizdo harmonijos.
Nepaisant audringos istorijos ir daugybės pokyčių, Miežiškių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia išlieka dvasiniu centru vietos bendruomenei ir traukia lankytojus savo architektūriniu grožiu bei turtinga istorija.
Galerija ir ištekliai
Kompozicijoje – Miežiškių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
Signuotas averso kairėje akvarele: „AKristopaitis / 80“ ir reverse pieštuku: „MIEŽIŠKIAI / 1980. IV. 19 / Statyta 1916-20m.“.