O kościele
Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia yra ne tik religinių apeigų vieta, bet ir nuostabus modernistinės architektūros pavyzdys, kuris savyje talpina turtingą istoriją ir kultūrinę vertę.
Marijonai Panevėžyje pradėjo savo misiją 1927 metais, kai įsikūrė prie Švč. Trejybės bažnyčios. Vėliau, 1939 metais, ši vienuolių bendruomenė išplėtė savo veiklą ir pastatė naują koplyčią bei noviciato pastatą generolo A. Cikotos ir kunigo St. Mažeikos iniciatyva. Projektui vadovavo talentingas inžinierius Antanas Gargasas. Rugpjūčio 15 d., per Žolinės šventę, vyskupas Kazimieras Paltarokas pašventino koplyčią, suteikdamas jai Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vardą.
Deja, Sovietų okupacijos laikotarpiu marijonų vienuolynas buvo uždarytas, o koplyčia nacionalizuota. Nuo 1947 metų čia buvo įrengtos archyvo saugyklos, o nuo 1980 metų – dailės mokykla. Tačiau su Lietuvos nepriklausomybės atgimimu vienuolynas ir koplyčia buvo grąžinti Bažnyčiai, atnaujinti ir 1992 metais iš naujo pašventinti. Restauravimu rūpinosi kunigas Robertas Pukenis.
Nepaisant šių permainų, vienuoliai marijonai 2010 metais nutarė pasitraukti iš Panevėžio dėl mažėjusių jų gretų ir visas patalpas perdavė Panevėžio vyskupijai. Nuo to laiko koplyčią prižiūri vyskupijos kunigai.
Architektūrine prasme, ši koplyčia yra unikalus modernizmo stiliaus pavyzdys. Pastatas yra stačiakampio formos, trijų navų su pusapskrite apside plano. Tinkuoto plytų mūro sienos ir daugiašlaitė stogo forma su raudonomis keraminėmis čerpėmis suteikia pastatui solidumo ir puošnumo. Fasadus papildo profiliuoti tinkuoti karnizai, o interjerą puošia stačiakampės durų ir langų angos bei apskrita rozetės formos lango anga šiauriniame fasade.
Koplyčios viduje dėmesį traukia gelžbetoninės aukštų perdangos ir pilioriai, remiantys skliautus bei vargonų chorą. Visa tai sukuria ypatingą erdvės pojūtį ir padeda išlaikyti sakralinę atmosferą.
Šiandien Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia lieka svarbiu religinės ir kultūrinės Panevėžio miesto gyvenimo centru, liudijančiu apie praeities ir dabarties sąsajas bei tvirtą žmonių dvasingumą.
Marijonai Panevėžyje pradėjo savo misiją 1927 metais, kai įsikūrė prie Švč. Trejybės bažnyčios. Vėliau, 1939 metais, ši vienuolių bendruomenė išplėtė savo veiklą ir pastatė naują koplyčią bei noviciato pastatą generolo A. Cikotos ir kunigo St. Mažeikos iniciatyva. Projektui vadovavo talentingas inžinierius Antanas Gargasas. Rugpjūčio 15 d., per Žolinės šventę, vyskupas Kazimieras Paltarokas pašventino koplyčią, suteikdamas jai Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vardą.
Deja, Sovietų okupacijos laikotarpiu marijonų vienuolynas buvo uždarytas, o koplyčia nacionalizuota. Nuo 1947 metų čia buvo įrengtos archyvo saugyklos, o nuo 1980 metų – dailės mokykla. Tačiau su Lietuvos nepriklausomybės atgimimu vienuolynas ir koplyčia buvo grąžinti Bažnyčiai, atnaujinti ir 1992 metais iš naujo pašventinti. Restauravimu rūpinosi kunigas Robertas Pukenis.
Nepaisant šių permainų, vienuoliai marijonai 2010 metais nutarė pasitraukti iš Panevėžio dėl mažėjusių jų gretų ir visas patalpas perdavė Panevėžio vyskupijai. Nuo to laiko koplyčią prižiūri vyskupijos kunigai.
Architektūrine prasme, ši koplyčia yra unikalus modernizmo stiliaus pavyzdys. Pastatas yra stačiakampio formos, trijų navų su pusapskrite apside plano. Tinkuoto plytų mūro sienos ir daugiašlaitė stogo forma su raudonomis keraminėmis čerpėmis suteikia pastatui solidumo ir puošnumo. Fasadus papildo profiliuoti tinkuoti karnizai, o interjerą puošia stačiakampės durų ir langų angos bei apskrita rozetės formos lango anga šiauriniame fasade.
Koplyčios viduje dėmesį traukia gelžbetoninės aukštų perdangos ir pilioriai, remiantys skliautus bei vargonų chorą. Visa tai sukuria ypatingą erdvės pojūtį ir padeda išlaikyti sakralinę atmosferą.
Šiandien Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia lieka svarbiu religinės ir kultūrinės Panevėžio miesto gyvenimo centru, liudijančiu apie praeities ir dabarties sąsajas bei tvirtą žmonių dvasingumą.
Architektura
Wybudowany
1939 m. (87 lat)
Styl architektoniczny
modernizmas
Materiał budowlany
tinkuotas mūras
Godziny mszy
Sekmadieniais – 9.00 ir 11.00 val.
Šeštadieniais – 11 ir sutartu laiku val.
Šiokiadieniais – An., Tr., Kt., Pn. 17.30 val.
Šeštadieniais – 11 ir sutartu laiku val.
Šiokiadieniais – An., Tr., Kt., Pn. 17.30 val.
Więcej informacji
Google Maps
Pokaż na mapie
Waze
Pokaż na mapie
Apple Maps
Pokaż na mapie
Wikipedia
Czytaj więcej