О церкви
Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – tai viena iš įspūdingiausių Lietuvos šventovių, esanti Pasvalyje, prie Lėvens ir Svalios upių santakos. Ši bažnyčia sujungia baroko ir istoristinę architektūros stilistiką, kuri atspindi įvairias laikotarpio tendencijas ir estetinius sprendimus.
Istorija prasideda dar 1497 metais, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis dovanojo žemės sklypą bažnyčios statybai, kurią organizavo kunigas Jonas Grotas. Po metų J. Grotas tapo pirmuoju Pasvalio klebonu, o 1580 metais bažnyčiai buvo skirtos dvaro valdos Vilniaus kapitulai, kuri vėliau perstatė bažnyčią. XVI amžiaus pabaigoje šiai parapijai priklausė Karkliškių ir Šlamų kaimai.
Tačiau bažnyčios istorija nebuvo be tragiškų įvykių. 1776 metais bažnyčia sudegė, tačiau greitai buvo atstatyta. Naujoji mūrinė bažnyčia, pastatyta 1779–1787 metais, buvo stačiakampio plano ir neturėjo bokštų. Tik vėliau, 1885–1887 metais, klebonui Vladu Dambrauskui rūpinantis, bažnyčia buvo padidinta ir pristatyti bokštai.
Įdomu tai, kad 1904 metais klebono J. Banevičiaus iniciatyva šalia bažnyčios buvo pastatyta prieglauda ir nutiestas tiltas per Lėvenį, taip pat pastatyta mūrinė varpinė su trimis varpais. Tarpukariu ir po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia išgyveno įvairias pertvarkas ir remontus, ypatingai po 1933 metų gaisro.
Vienas ryškiausių XX amžiaus asmenų, susijusių su šia bažnyčia, buvo kunigas Juozapas Čepėnas, kuris po ilgo kalinimo Vladimiro kalėjime gyveno Pasvalyje ir čia mirė 1976 metais.
Bažnyčios architektūra yra tikrai įspūdinga. Stačiakampio plano, dvibokštė bažnyčia su penkiais priestatais ir trimis navomis, atskirtomis pilioriais, sukuria didingą ir iškilmingą atmosferą. Viduje yra penki altoriai, kurie papildo interjero grožį. Šventorių apjuosia tinkuoto mūro tvora, suteikianti visam ansambliui vientisumo ir užbaigtumo jausmą.
Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra ne tik architektūrinis perlas, bet ir sovietmečio religinės bei kultūrinės veiklos centras. Tai vieta, kurioje susipina istoriniai įvykiai, architektūriniai pasiekimai ir žmonių gyvenimų istorijos, paliekančios pėdsakus ateities kartoms.
Istorija prasideda dar 1497 metais, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis dovanojo žemės sklypą bažnyčios statybai, kurią organizavo kunigas Jonas Grotas. Po metų J. Grotas tapo pirmuoju Pasvalio klebonu, o 1580 metais bažnyčiai buvo skirtos dvaro valdos Vilniaus kapitulai, kuri vėliau perstatė bažnyčią. XVI amžiaus pabaigoje šiai parapijai priklausė Karkliškių ir Šlamų kaimai.
Tačiau bažnyčios istorija nebuvo be tragiškų įvykių. 1776 metais bažnyčia sudegė, tačiau greitai buvo atstatyta. Naujoji mūrinė bažnyčia, pastatyta 1779–1787 metais, buvo stačiakampio plano ir neturėjo bokštų. Tik vėliau, 1885–1887 metais, klebonui Vladu Dambrauskui rūpinantis, bažnyčia buvo padidinta ir pristatyti bokštai.
Įdomu tai, kad 1904 metais klebono J. Banevičiaus iniciatyva šalia bažnyčios buvo pastatyta prieglauda ir nutiestas tiltas per Lėvenį, taip pat pastatyta mūrinė varpinė su trimis varpais. Tarpukariu ir po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia išgyveno įvairias pertvarkas ir remontus, ypatingai po 1933 metų gaisro.
Vienas ryškiausių XX amžiaus asmenų, susijusių su šia bažnyčia, buvo kunigas Juozapas Čepėnas, kuris po ilgo kalinimo Vladimiro kalėjime gyveno Pasvalyje ir čia mirė 1976 metais.
Bažnyčios architektūra yra tikrai įspūdinga. Stačiakampio plano, dvibokštė bažnyčia su penkiais priestatais ir trimis navomis, atskirtomis pilioriais, sukuria didingą ir iškilmingą atmosferą. Viduje yra penki altoriai, kurie papildo interjero grožį. Šventorių apjuosia tinkuoto mūro tvora, suteikianti visam ansambliui vientisumo ir užbaigtumo jausmą.
Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra ne tik architektūrinis perlas, bet ir sovietmečio religinės bei kultūrinės veiklos centras. Tai vieta, kurioje susipina istoriniai įvykiai, architektūriniai pasiekimai ir žmonių gyvenimų istorijos, paliekančios pėdsakus ateities kartoms.
Галерея и ресурсы
Bažnyčios, statytos 1861 m., įėjimo fragmentas. Matyti ant bažnyčios laiptų sėdinčios elgetos. Fotografas karininkas Medardas Vasiliauskas. Nuotrauka paklijuota ant kartoninio pasporto. Pasporto reverse įrašas: „Biržai / prie bažnyčios / M. Vasiliausko / 5 p. pulkas“.
Bažnyčios, statytos 1861 m., įėjimo fragmentas. Matyti ant bažnyčios laiptų sėdinčios elgetos. Nuotrauka autoriaus įvardinta „Vėlinių ubagai“. Fotografas karininkas Medardas Vasiliauskas.