O kościele
Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – tai istorinė ir architektūrinė vertybė, kurios istorija siekia XVII amžių. Ši medinė bažnyčia stovi mažame Raguvos miestelyje, kurio vaizdai atsiveria nuo Nevėžio kairiojo kranto.
Pirmoji šioje vietoje pastatyta medinė bažnyčia minima jau 1610 metais. Tai rodo, kad Raguva jau ilgą laiką buvo religinis centras vietos bendruomenei. Vėliau, 1678 metais, garsus Trakų vaivada Marcijonas Oginskis ir kunigas Lukas Jonas Vaicekavičius pastatė antrąją medinę bažnyčią ir varpinę. Ši bažnyčia buvo viena didžiausių Vilniaus vyskupijoje tuo metu, o jos reikšmė dar labiau išaugo po to, kai ji gavo Alukėnų palivarką ir kaimą kaip dovaną nuo M. Oginskio.
Vis dėlto, bažnyčios pastatas nebuvo amžinas. 1745 m. jis buvo apibūdintas kaip supuvęs ir turintis kiaurą bokštą. Dėka klebono Mykolo Gulbinausko rūpesčio, bažnyčia buvo suremontuota, o 1749 m. netgi pastatyta nauja klebonija. Tačiau 1798 metais bažnyčia sudegė. Tik 1816 metais, klebono Jurgio Zubavičiaus iniciatyva, buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, o 1883 metais – mūrinė varpinė.
1887 metais bažnyčia buvo padidinta ir pristatytos šoninės koplyčios, suteikiant pastatui dar daugiau erdvės ir grožio. Istorija byloja apie sunkius laikus, kuomet už lietuviškos spaudos platinimą Raguvos vikaras Kazimieras Domarkas buvo kalinamas ir tremiamas.
Bažnyčia nukentėjo ir Pirmojo pasaulinio karo metu, kai buvo prarasti trys varpai, kurie buvo išvežti į Rusiją. Tačiau 1929 metais dailininkas Jonas Mackevičius išdažė bažnyčios vidų, o 1931 metais prelato J. Maciejausko ir Čikagos raguviškių rūpesčiu bei lėšomis įsigyti nauji bronziniai varpai. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą du iš jų dingo, o pati bažnyčia ir miestelis taip pat patyrė nemažai žalos dėl bombardavimo 1944 metais.
Bažnyčios architektūra – tai liaudies architektūros ir klasicizmo bruožų derinys. Ji yra kryžminio plano, turi 4 kolonų portiką ir bokštelį. Viduje randama vienanavė erdvė su penkiais altoriais, o šventorių juosia akmenų mūro tvora ir jame stovi trijų aukštų mūrinė varpinė.
Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ne tik atspindi istorinius įvykius ir architektūrines tendencijas, bet ir liudija apie stiprią vietos bendruomenę bei jos ryžtą išsaugoti savo religinį ir kultūrinį paveldą nepaisant visų sunkumų.
Pirmoji šioje vietoje pastatyta medinė bažnyčia minima jau 1610 metais. Tai rodo, kad Raguva jau ilgą laiką buvo religinis centras vietos bendruomenei. Vėliau, 1678 metais, garsus Trakų vaivada Marcijonas Oginskis ir kunigas Lukas Jonas Vaicekavičius pastatė antrąją medinę bažnyčią ir varpinę. Ši bažnyčia buvo viena didžiausių Vilniaus vyskupijoje tuo metu, o jos reikšmė dar labiau išaugo po to, kai ji gavo Alukėnų palivarką ir kaimą kaip dovaną nuo M. Oginskio.
Vis dėlto, bažnyčios pastatas nebuvo amžinas. 1745 m. jis buvo apibūdintas kaip supuvęs ir turintis kiaurą bokštą. Dėka klebono Mykolo Gulbinausko rūpesčio, bažnyčia buvo suremontuota, o 1749 m. netgi pastatyta nauja klebonija. Tačiau 1798 metais bažnyčia sudegė. Tik 1816 metais, klebono Jurgio Zubavičiaus iniciatyva, buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, o 1883 metais – mūrinė varpinė.
1887 metais bažnyčia buvo padidinta ir pristatytos šoninės koplyčios, suteikiant pastatui dar daugiau erdvės ir grožio. Istorija byloja apie sunkius laikus, kuomet už lietuviškos spaudos platinimą Raguvos vikaras Kazimieras Domarkas buvo kalinamas ir tremiamas.
Bažnyčia nukentėjo ir Pirmojo pasaulinio karo metu, kai buvo prarasti trys varpai, kurie buvo išvežti į Rusiją. Tačiau 1929 metais dailininkas Jonas Mackevičius išdažė bažnyčios vidų, o 1931 metais prelato J. Maciejausko ir Čikagos raguviškių rūpesčiu bei lėšomis įsigyti nauji bronziniai varpai. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą du iš jų dingo, o pati bažnyčia ir miestelis taip pat patyrė nemažai žalos dėl bombardavimo 1944 metais.
Bažnyčios architektūra – tai liaudies architektūros ir klasicizmo bruožų derinys. Ji yra kryžminio plano, turi 4 kolonų portiką ir bokštelį. Viduje randama vienanavė erdvė su penkiais altoriais, o šventorių juosia akmenų mūro tvora ir jame stovi trijų aukštų mūrinė varpinė.
Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ne tik atspindi istorinius įvykius ir architektūrines tendencijas, bet ir liudija apie stiprią vietos bendruomenę bei jos ryžtą išsaugoti savo religinį ir kultūrinį paveldą nepaisant visų sunkumų.