Apie bažnyčią
Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia yra ne tik architektūrinis, bet ir dvasinis perlas, įsikūręs mažame ir ramybe alsuojančiame Spitrėnų kaime, netoli nuo Utenos. Pastatyta 1917 metais, ši medinė bažnyčia vis dar stovi kaip gyvas istorijos liudininkas, išlaikydama savo unikalią atmosferą ir meniškumą.
Bažnyčios atsiradimas glaudžiai susijęs su vietos bendruomenės ir didžiųjų jos rėmėjų pastangomis. Pagrindiniai iniciatoriai buvo klebonas Pranciškus Turauskas bei dvaro savininkai Jonas ir Elena Balaišos. Projektą sukūrė studentas Pranas Gineitis, o vos per porą metų, 1919-aisiais, čia jau buvo paskirtas pirmasis kunigas Petras Margevičius, kuris žymiai prisidėjo prie bažnyčios vidaus įrengimo ir atnaujinimo. Jo rūpesčiu bažnyčia buvo aprūpinta fisharmonija, altoriais ir net šešių registrų vargonais.
Ši ypatinga šventovė yra pusiau kryžminio plano, vienabokštė ir turi tris altorius. Jos šventorių juosia akmenų mūro tvora, kurioje stovi ir medinė varpinė bei kryžius. Beje, šventorius nėra tik paprastas aptvaras – tai vieta, kurioje puošia dekoratyviniai augalai ir įvairūs meno kūriniai, tokie kaip stogastulpis kunigų atminimui bei paminklinis akmuo bažnyčios statytojams. Šių meninių elementų autoriai yra garsūs Lietuvos menininkai Andrius Cvirka ir Romualdas Šimkūnas.
Visuomet puikiai prižiūrima ir tvarkoma bažnyčia sužavi savo interjeru ir ramybe, kuri sklinda per vitražų spalvų žaismą ir subtilias detalės. Vitražus sukūrė žinomas menininkas Andrius Cvirka, jų spalvos ir šviesa suteikia bažnyčiai ypatingą atmosferą, kviečiančią susikaupti maldoje ar tiesiog apmąstyti gyvenimą.
Daugiau nei šimtmetį Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia tarnauja vietos tikintiesiems, teikdama jiems dvasinę paguodą ir palaikymą. Nepaisant laiko tėkmės, ji išlaikė savo autentiškumą ir yra svarbi dalis Panevėžio vyskupijos ir Utenos dekanato dvasinės mozaikos. Šiandien bažnyčią administruoja Utenos Kristaus Žengimo Į Dangų parapijos klebonas Algis Neverauskas, o parapijoje taip pat veikia Radeikių koplyčia.
Kiekvienas, apsilankęs šioje nuostabioje bažnyčioje, gali pajusti ne tik istorinę reikšmę, bet ir gilią dvasinę ramybę, kurią skleidžia šio sakralinio pastato sienos. Tai vieta, kurioje susipina praeities ir dabarties istorijos, kur kiekvienas kampelis pasakoja savo unikalią istoriją.
Bažnyčios atsiradimas glaudžiai susijęs su vietos bendruomenės ir didžiųjų jos rėmėjų pastangomis. Pagrindiniai iniciatoriai buvo klebonas Pranciškus Turauskas bei dvaro savininkai Jonas ir Elena Balaišos. Projektą sukūrė studentas Pranas Gineitis, o vos per porą metų, 1919-aisiais, čia jau buvo paskirtas pirmasis kunigas Petras Margevičius, kuris žymiai prisidėjo prie bažnyčios vidaus įrengimo ir atnaujinimo. Jo rūpesčiu bažnyčia buvo aprūpinta fisharmonija, altoriais ir net šešių registrų vargonais.
Ši ypatinga šventovė yra pusiau kryžminio plano, vienabokštė ir turi tris altorius. Jos šventorių juosia akmenų mūro tvora, kurioje stovi ir medinė varpinė bei kryžius. Beje, šventorius nėra tik paprastas aptvaras – tai vieta, kurioje puošia dekoratyviniai augalai ir įvairūs meno kūriniai, tokie kaip stogastulpis kunigų atminimui bei paminklinis akmuo bažnyčios statytojams. Šių meninių elementų autoriai yra garsūs Lietuvos menininkai Andrius Cvirka ir Romualdas Šimkūnas.
Visuomet puikiai prižiūrima ir tvarkoma bažnyčia sužavi savo interjeru ir ramybe, kuri sklinda per vitražų spalvų žaismą ir subtilias detalės. Vitražus sukūrė žinomas menininkas Andrius Cvirka, jų spalvos ir šviesa suteikia bažnyčiai ypatingą atmosferą, kviečiančią susikaupti maldoje ar tiesiog apmąstyti gyvenimą.
Daugiau nei šimtmetį Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia tarnauja vietos tikintiesiems, teikdama jiems dvasinę paguodą ir palaikymą. Nepaisant laiko tėkmės, ji išlaikė savo autentiškumą ir yra svarbi dalis Panevėžio vyskupijos ir Utenos dekanato dvasinės mozaikos. Šiandien bažnyčią administruoja Utenos Kristaus Žengimo Į Dangų parapijos klebonas Algis Neverauskas, o parapijoje taip pat veikia Radeikių koplyčia.
Kiekvienas, apsilankęs šioje nuostabioje bažnyčioje, gali pajusti ne tik istorinę reikšmę, bet ir gilią dvasinę ramybę, kurią skleidžia šio sakralinio pastato sienos. Tai vieta, kurioje susipina praeities ir dabarties istorijos, kur kiekvienas kampelis pasakoja savo unikalią istoriją.