Apie bažnyčią
Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia yra tikra architektūrinė ir istorijos perlas, stovintis Vabalninke, Biržų rajone. Bažnyčia sujungia klasicistines ir neobarokines formas, o jos istorinė kelionė yra kupina įvykių ir iššūkių.
Pirmoji Vabalninko bažnyčia buvo pastatyta dar 1617 metais Jeronimo Valavičiaus iniciatyva. Tai buvo medinė vienabokštė bažnytėlė, kurios statyba lydėjo kaimo dovanojimą bažnyčiai. Praėjus šimtmečiui, 1714 metais, dėl kunigo Abraomo Skirmunto pastangų buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, tačiau ji sudegė 1729 metais per miestelio gaisrą. Netrukus po to buvo pastatyta trečioji bažnyčia, kuri taip pat kentėjo nuo miesto nelaimių.
Istorijos šaltiniuose galima rasti, kad bažnyčia visuomet buvo ne tik dvasinis centras, bet ir kultūros židinys. Pavyzdžiui, 1740 metais čia veikė orkestras, o parapijoje buvo mokykla, kurioje vaikai mokėsi privačiai. 1806 metais klebonas kanauninkas A. Smalinavičius apmūrijo šventorių, o 1814-1817 metais buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia pagal architekto Mykolo Šulco projektą. Ji buvo pašventinta 1818 metais.
Bažnyčia patyrė ne vieną rekonstrukciją. 1880 metais ji buvo padidinta, prie fasado pristatyti du bokštai, o 1890 metais įrengti įspūdingi 33 registrų vargonai. Ne mažiau svarbūs buvo 1895 metai – tada buvo įrengtas naujas altorius, sukurtas architekto Fulgento Rimgailos.
XX amžiuje bažnyčia vėl kentėjo nuo karo nelaimių. Pirmajame pasauliniame kare nugriauti bažnyčios bokštai, sužaloti vargonai ir stogas. Tačiau po 1921 metų bažnyčia buvo atstatyta. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 metų rugpjūčio 1 dieną, bažnyčia vėl nukentėjo nuo bombų sprogimų, tačiau dėka klebono Mato Kirlio rūpesčių, ji buvo suremontuota.
Architektūriniai bažnyčios bruožai liudija apie jos klasicistinį ir neobarokinį stilių. Ji turi bazilikinį planą, dvibokštę struktūrą, o viduje yra trys navos, atskirtos pilioriais. Bažnyčios šventoriuje sumūryta iš akmenų skaldos tvora, kurioje įrengtos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. Čia taip pat stovi dviejų aukštų varpinė, pastatyta 1803-1805 metais.
Įdomu tai, kad šventoriuje palaidotas kunigas Stanislovas Krištanaitis, kuris buvo Sibiro kalinys 1951-1956 metais. Tai yra dar viena detale, liudijanti apie bažnyčios ryšį su Lietuvos istorija ir jos žmonių likimais.
Šiandien Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia yra ne tik dvasinio gyvenimo centras, bet ir turtingos istorijos liudininkė, pasakojanti apie sunkumus ir triumfus, patirtus per šimtmečius.
Pirmoji Vabalninko bažnyčia buvo pastatyta dar 1617 metais Jeronimo Valavičiaus iniciatyva. Tai buvo medinė vienabokštė bažnytėlė, kurios statyba lydėjo kaimo dovanojimą bažnyčiai. Praėjus šimtmečiui, 1714 metais, dėl kunigo Abraomo Skirmunto pastangų buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, tačiau ji sudegė 1729 metais per miestelio gaisrą. Netrukus po to buvo pastatyta trečioji bažnyčia, kuri taip pat kentėjo nuo miesto nelaimių.
Istorijos šaltiniuose galima rasti, kad bažnyčia visuomet buvo ne tik dvasinis centras, bet ir kultūros židinys. Pavyzdžiui, 1740 metais čia veikė orkestras, o parapijoje buvo mokykla, kurioje vaikai mokėsi privačiai. 1806 metais klebonas kanauninkas A. Smalinavičius apmūrijo šventorių, o 1814-1817 metais buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia pagal architekto Mykolo Šulco projektą. Ji buvo pašventinta 1818 metais.
Bažnyčia patyrė ne vieną rekonstrukciją. 1880 metais ji buvo padidinta, prie fasado pristatyti du bokštai, o 1890 metais įrengti įspūdingi 33 registrų vargonai. Ne mažiau svarbūs buvo 1895 metai – tada buvo įrengtas naujas altorius, sukurtas architekto Fulgento Rimgailos.
XX amžiuje bažnyčia vėl kentėjo nuo karo nelaimių. Pirmajame pasauliniame kare nugriauti bažnyčios bokštai, sužaloti vargonai ir stogas. Tačiau po 1921 metų bažnyčia buvo atstatyta. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 metų rugpjūčio 1 dieną, bažnyčia vėl nukentėjo nuo bombų sprogimų, tačiau dėka klebono Mato Kirlio rūpesčių, ji buvo suremontuota.
Architektūriniai bažnyčios bruožai liudija apie jos klasicistinį ir neobarokinį stilių. Ji turi bazilikinį planą, dvibokštę struktūrą, o viduje yra trys navos, atskirtos pilioriais. Bažnyčios šventoriuje sumūryta iš akmenų skaldos tvora, kurioje įrengtos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. Čia taip pat stovi dviejų aukštų varpinė, pastatyta 1803-1805 metais.
Įdomu tai, kad šventoriuje palaidotas kunigas Stanislovas Krištanaitis, kuris buvo Sibiro kalinys 1951-1956 metais. Tai yra dar viena detale, liudijanti apie bažnyčios ryšį su Lietuvos istorija ir jos žmonių likimais.
Šiandien Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia yra ne tik dvasinio gyvenimo centras, bet ir turtingos istorijos liudininkė, pasakojanti apie sunkumus ir triumfus, patirtus per šimtmečius.
Galerija ir ištekliai
