O kościele
Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra vienas iš tų paslėptų Lietuvos kampelių, kuriuose susipina istorija, kultūra ir architektūra. Ši medinė šventovė, esanti Zarasų rajone, Vajasiškio gyvenvietėje, netoli Alksno ežero, stovi jau daugiau nei pusantro šimtmečio.
Pirmoji bažnyčia šiame krašte buvo pastatyta apie 1795 m., kai Vajasiškis priklausė Vilniaus vyskupo Salako dvaro valdai. Nuo tada čia vykdavo pamaldos, nors parapija dar nebuvo oficialiai įkurta. Kunigas Liudvikas Jokūbauskas, atvykęs 1862 metais, ryžosi statyti naują bažnyčią, ir jau 1863 metais ji buvo pašventinta. Ši data žymi dabartinės medinės bažnyčios pradžią.
Bažnyčios istorija nestokoja svarbių įvykių bei asmenybių. 1902 metais buvo pastatyti bažnyčios tarnų namai, o kunigas Jonas Deveikis pasirūpino klebonijos statyba 1911 metais. Jo dėka taip pat buvo atliktas bažnyčios remontas ir nupirkta papildoma žemė parapijai. Klebono Antano Bačkio rūpesčiu 1935 metais buvo pastatytas parapijos namas su sale, kuris tapo bendruomenės susibūrimo centru. Net ir karo laikotarpiu parapija nesustojo plėstis – 1943 metais čia buvo pastatyta prieglauda.
Vajasiškio bažnyčia garsėjo savo atlaidais, ypač šv. Jono ir šv. Onos šventėmis, kurios pritraukdavo piligrimus iš viso regiono. Tai buvo ne tik religiniai, bet ir socialiniai įvykiai, stiprinę bendruomenės ryšius.
Architektūriškai bažnyčia yra išskirtinė savo kryžminio plano forma ir dvibokščiu dizainu. Jos šventorių supa akmenų mūro tvora, o jame stovi medinė varpinė, kurioje kabo keturi varpai. Šie elementai suteikia bažnyčiai autentiško kaimiško žavesio, kuris yra būdingas daugeliui Lietuvos medinių bažnyčių.
Įdomi detalė yra tai, kad Vajasiškio bažnyčios varpinė yra XVIII amžiaus statinys, išsaugotas iki mūsų dienų. Varpų skambesys, aidintis per apylinkes, kuria ypatingą atmosferą ir primena apie senas tradicijas bei ilgą šios vietos istoriją.
Taigi, Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis paminklas, liudijantis apie turtingą praeitį ir gyvą bendruomenės dvasią.
Pirmoji bažnyčia šiame krašte buvo pastatyta apie 1795 m., kai Vajasiškis priklausė Vilniaus vyskupo Salako dvaro valdai. Nuo tada čia vykdavo pamaldos, nors parapija dar nebuvo oficialiai įkurta. Kunigas Liudvikas Jokūbauskas, atvykęs 1862 metais, ryžosi statyti naują bažnyčią, ir jau 1863 metais ji buvo pašventinta. Ši data žymi dabartinės medinės bažnyčios pradžią.
Bažnyčios istorija nestokoja svarbių įvykių bei asmenybių. 1902 metais buvo pastatyti bažnyčios tarnų namai, o kunigas Jonas Deveikis pasirūpino klebonijos statyba 1911 metais. Jo dėka taip pat buvo atliktas bažnyčios remontas ir nupirkta papildoma žemė parapijai. Klebono Antano Bačkio rūpesčiu 1935 metais buvo pastatytas parapijos namas su sale, kuris tapo bendruomenės susibūrimo centru. Net ir karo laikotarpiu parapija nesustojo plėstis – 1943 metais čia buvo pastatyta prieglauda.
Vajasiškio bažnyčia garsėjo savo atlaidais, ypač šv. Jono ir šv. Onos šventėmis, kurios pritraukdavo piligrimus iš viso regiono. Tai buvo ne tik religiniai, bet ir socialiniai įvykiai, stiprinę bendruomenės ryšius.
Architektūriškai bažnyčia yra išskirtinė savo kryžminio plano forma ir dvibokščiu dizainu. Jos šventorių supa akmenų mūro tvora, o jame stovi medinė varpinė, kurioje kabo keturi varpai. Šie elementai suteikia bažnyčiai autentiško kaimiško žavesio, kuris yra būdingas daugeliui Lietuvos medinių bažnyčių.
Įdomi detalė yra tai, kad Vajasiškio bažnyčios varpinė yra XVIII amžiaus statinys, išsaugotas iki mūsų dienų. Varpų skambesys, aidintis per apylinkes, kuria ypatingą atmosferą ir primena apie senas tradicijas bei ilgą šios vietos istoriją.
Taigi, Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis paminklas, liudijantis apie turtingą praeitį ir gyvą bendruomenės dvasią.
Galeria i zasoby
Bažnyčia, medinė, dvibokštė, nufotografuota iš pagrindinio fasado pusės.
Bažnyčia, medinė, dvibokštė, nufotografuota iš apsidės pusės.