О церкви
Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra vienas iškiliausių sakralinės architektūros pavyzdžių šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasuose. Pastatyta ant vieno iš aukščiausių miesto kalvų, ši neobarokinė šventovė savo didingumu ir istorija pritraukia tiek vietinius gyventojus, tiek lankytojus.
Bažnyčios ištakos siekia XV amžių, kai Zarasai buvo Vilniaus vyskupo valda. Pirmoji bažnyčia minima dar 1508 m., o formali parapija įkurta 1528 m. Per daugelį metų bažnyčia buvo nuolat atnaujinama ir plėtojama. XVI a. pabaigoje, Vilniaus vyskupas Jonas nusprendė atnaujinti ir padidinti esamą statinį. Tačiau didžiausi pokyčiai įvyko XVII a., kai Zigmantas Vaza finansavo naujos medinės bažnyčios statybą, nors ji dėl karo ir gaisrų net keletą kartų buvo sunaikinta ir atstatyta.
1837 m. buvo pradėtas mūrinės bažnyčios projektas, kurio parengimu rūpinosi Upytės apskrities matininkas Fiodorovas. Projektas buvo perdirbtas, o darbai užtruko dėl lėšų trūkumo ir kitų kliūčių. Tik 1862 m. baigta statyti bažnyčia netrukus susidūrė su problemomis – sienos ėmė skykti. Galiausiai, 1878 m., klebono Prano Stašausko iniciatyva, bažnyčia buvo suremontuota ir sustiprinta.
Neobarokinio stiliaus bažnyčia yra stačiakampio plano, dvibokštė ir vienanavė. Jos interjeras puošia trys altoriai, o šventorių juosia akmenų mūro tvora. Nepaisant sunkumų ir įvairių negandų, bažnyčia liko stipria ir svarbia bendruomenės vieta. 1941 m., birželio 24 d., raudonarmiečiai apšaudė bažnyčią, sugadindami bokštą, tačiau šventovę vėl sugebėta atstatyti.
Bažnyčia ne tik kaip religinis, bet ir kultūrinis bei istorinis objektas, toliau žavi savo architektūra ir turtingą praeitimi. Tai vieta, kur praeities ir dabarties jungtis jaučiama kiekviename žingsnyje.
Bažnyčios ištakos siekia XV amžių, kai Zarasai buvo Vilniaus vyskupo valda. Pirmoji bažnyčia minima dar 1508 m., o formali parapija įkurta 1528 m. Per daugelį metų bažnyčia buvo nuolat atnaujinama ir plėtojama. XVI a. pabaigoje, Vilniaus vyskupas Jonas nusprendė atnaujinti ir padidinti esamą statinį. Tačiau didžiausi pokyčiai įvyko XVII a., kai Zigmantas Vaza finansavo naujos medinės bažnyčios statybą, nors ji dėl karo ir gaisrų net keletą kartų buvo sunaikinta ir atstatyta.
1837 m. buvo pradėtas mūrinės bažnyčios projektas, kurio parengimu rūpinosi Upytės apskrities matininkas Fiodorovas. Projektas buvo perdirbtas, o darbai užtruko dėl lėšų trūkumo ir kitų kliūčių. Tik 1862 m. baigta statyti bažnyčia netrukus susidūrė su problemomis – sienos ėmė skykti. Galiausiai, 1878 m., klebono Prano Stašausko iniciatyva, bažnyčia buvo suremontuota ir sustiprinta.
Neobarokinio stiliaus bažnyčia yra stačiakampio plano, dvibokštė ir vienanavė. Jos interjeras puošia trys altoriai, o šventorių juosia akmenų mūro tvora. Nepaisant sunkumų ir įvairių negandų, bažnyčia liko stipria ir svarbia bendruomenės vieta. 1941 m., birželio 24 d., raudonarmiečiai apšaudė bažnyčią, sugadindami bokštą, tačiau šventovę vėl sugebėta atstatyti.
Bažnyčia ne tik kaip religinis, bet ir kultūrinis bei istorinis objektas, toliau žavi savo architektūra ir turtingą praeitimi. Tai vieta, kur praeities ir dabarties jungtis jaučiama kiekviename žingsnyje.
Галерея и ресурсы
Gatvės fragmento bendras vaizdas. Matyti gyvenamieji namai (neišlikę) ir tolumoje – Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.