About the Church
Šilų Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia – tai įspūdingas ir istorinis maldos namas, stovintis mažame Šilų miestelyje Panevėžio rajone. Ši bažnyčia yra ne tik architektūros perlas, bet ir svarbi vietinių bendruomenės gyvenimo dalis.
Pirmoji medinė Šilų bažnyčia buvo pastatyta 1779 metais Šilų dvaro savininko Franckevičiaus (Pronskevičiaus) iniciatyva. Tačiau bėgant laikui ir augant parapijai, atsirado poreikis didesniems ir patvaresniems maldos namams. Tad 1906–1909 m. laikotarpiu klebonas Juozapas Stonis, padedamas parapijiečių ir inžinieriaus Nikolajaus Andrejevo, inicijavo naujos mūrinės bažnyčios statybą. Statybos darbus finansavo dosnios Alančių dvaro savininkės Ieva ir Marija-Magdelena Rudaminaitės, kurios ne tik paaukojo pinigų, bet ir suteikė miško medžiagos bei nupirko vargonus.
Mūrinė bažnyčia buvo statoma aplink senąją medinę bažnytėlę, kuri vėliau nugriauta ir jos medžiaga panaudota prieglaudos bei špitolės statybai. Įdomu tai, kad statybos metu akmenis vežė ir tašė vietiniai gyventojai, tad kiekvienas jų prisidėjo prie šio architektūros kūrinio gimimo. Bažnyčia konsekruota 1914 metais Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus.
Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia patyrė nuostolių: du varpai buvo išvežti, o vargonai nuniokoti. Tačiau po karo bendruomenė atkūrė ir sutvarkė maldos namus. 1925 metais Čikagos lietuvių emigrantai Jonas Zalagėnas ir Vladislovas Janulis padovanojo bažnyčiai du naujus varpus, kurie tapo neatsiejama bažnyčios dalimi. Ant šių varpų buvo išlieti prasmingi užrašai, skatinantys žmones klausytis Dievo balso.
Bažnyčios viduje esanti medinė Kristaus statula, perkelta iš senosios bažnytėlės, kartu su XVIII a. Šv. Petro ir Šv. Povilo skulptūromis, sukuria ypatingą sakralinę atmosferą. Šie meniniai reliktai byloja apie gilias liaudies meno tradicijas ir bažnyčios istoriją.
1940 metais klebonas Antanas Mikonis kartu su parapijiečiais išdekoravo bažnyčios vidų, įrengė naujas Kryžiaus kelio stotis ir pastatė didįjį altorių. Netgi Prezidentas Antanas Smetona prisidėjo prie altoriaus įrengimo, skirdamas 500 litų. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčios varpai buvo nukabinti ir paslėpti, tačiau vėliau jie vėl grįžo į savo vietą bokšte.
Šilų bažnyčia yra neoromaninės ir neogotikinės architektūros mišinio pavyzdys. Tai vienabokštė, stačiakampio plano šventovė su bokšteliu, o šventoriuje galima rasti medinę varpinę bei kitus vertingus paminklus, įskaitant beveik 5 metrų aukščio koplytstulpį su Jono Nepomuko skulptūra, sukurtą Vinco Svirskio.
Įdomus faktas yra tai, kad senosiose šventoriaus kapinėse buvo laidojami Šilų, Lėno ir Užugirio kaimų mirusieji, tarp jų ir Lietuvos Prezidento Antano Smetonos tėvai. Pastačius naują bažnyčią, kapinės buvo uždarytos, tačiau jų atminimui pastatytas paminklas.
Šiuo metu bažnyčioje tarnauja kunigas Ričardas Banys, kuris nuo 2017 metų rūpinasi parapijos dvasiniu gyvenimu. Šilų Švč. Jė
Pirmoji medinė Šilų bažnyčia buvo pastatyta 1779 metais Šilų dvaro savininko Franckevičiaus (Pronskevičiaus) iniciatyva. Tačiau bėgant laikui ir augant parapijai, atsirado poreikis didesniems ir patvaresniems maldos namams. Tad 1906–1909 m. laikotarpiu klebonas Juozapas Stonis, padedamas parapijiečių ir inžinieriaus Nikolajaus Andrejevo, inicijavo naujos mūrinės bažnyčios statybą. Statybos darbus finansavo dosnios Alančių dvaro savininkės Ieva ir Marija-Magdelena Rudaminaitės, kurios ne tik paaukojo pinigų, bet ir suteikė miško medžiagos bei nupirko vargonus.
Mūrinė bažnyčia buvo statoma aplink senąją medinę bažnytėlę, kuri vėliau nugriauta ir jos medžiaga panaudota prieglaudos bei špitolės statybai. Įdomu tai, kad statybos metu akmenis vežė ir tašė vietiniai gyventojai, tad kiekvienas jų prisidėjo prie šio architektūros kūrinio gimimo. Bažnyčia konsekruota 1914 metais Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus.
Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia patyrė nuostolių: du varpai buvo išvežti, o vargonai nuniokoti. Tačiau po karo bendruomenė atkūrė ir sutvarkė maldos namus. 1925 metais Čikagos lietuvių emigrantai Jonas Zalagėnas ir Vladislovas Janulis padovanojo bažnyčiai du naujus varpus, kurie tapo neatsiejama bažnyčios dalimi. Ant šių varpų buvo išlieti prasmingi užrašai, skatinantys žmones klausytis Dievo balso.
Bažnyčios viduje esanti medinė Kristaus statula, perkelta iš senosios bažnytėlės, kartu su XVIII a. Šv. Petro ir Šv. Povilo skulptūromis, sukuria ypatingą sakralinę atmosferą. Šie meniniai reliktai byloja apie gilias liaudies meno tradicijas ir bažnyčios istoriją.
1940 metais klebonas Antanas Mikonis kartu su parapijiečiais išdekoravo bažnyčios vidų, įrengė naujas Kryžiaus kelio stotis ir pastatė didįjį altorių. Netgi Prezidentas Antanas Smetona prisidėjo prie altoriaus įrengimo, skirdamas 500 litų. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčios varpai buvo nukabinti ir paslėpti, tačiau vėliau jie vėl grįžo į savo vietą bokšte.
Šilų bažnyčia yra neoromaninės ir neogotikinės architektūros mišinio pavyzdys. Tai vienabokštė, stačiakampio plano šventovė su bokšteliu, o šventoriuje galima rasti medinę varpinę bei kitus vertingus paminklus, įskaitant beveik 5 metrų aukščio koplytstulpį su Jono Nepomuko skulptūra, sukurtą Vinco Svirskio.
Įdomus faktas yra tai, kad senosiose šventoriaus kapinėse buvo laidojami Šilų, Lėno ir Užugirio kaimų mirusieji, tarp jų ir Lietuvos Prezidento Antano Smetonos tėvai. Pastačius naują bažnyčią, kapinės buvo uždarytos, tačiau jų atminimui pastatytas paminklas.
Šiuo metu bažnyčioje tarnauja kunigas Ričardas Banys, kuris nuo 2017 metų rūpinasi parapijos dvasiniu gyvenimu. Šilų Švč. Jė