О церкви
Švedriškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra neogotikinis medinės architektūros šedevras, esantis jaukiame Švedriškės kaime, Ignalinos rajone, netoli Ažvinčio ežero. Ši nuostabi bažnyčia ne tik tarnauja kaip maldos namai, bet ir pasakoja turtingą vietos bendruomenės istoriją.
XX a. pradžioje, kai Lenkija okupavo Vilniaus kraštą, Švedriškės gyventojai, priklausę Kazitiškio parapijai, liko be savo maldos namų. Garbšių kaime buvo įrengta laikina koplyčia, tačiau tai tebuvo laikinas sprendimas. 1927 metais dosni vietos savininkė Marija Leščiauskienė nusprendė paaukoti 81,4 hektaro žemės ir trobesius būsimosios bažnyčios statybai. Tai tapo svarbiu postūmiu naujos bažnyčios atsiradimui.
Bažnyčios projektą parengė inžinierius Stasys Taškūnas – žmogus, kurio darbas paliko gilų pėdsaką Lietuvos architektūroje. Statybos prasidėjo 1933-aisiais ir tęsėsi iki 1934 metų, kai bažnyčia buvo pilnai įrengta. Neogotikinio stiliaus pastatas, su stačiakampiu planu, dviem bokštais ir siaura apside, nuo pat pradžių traukė akį ir buvo vertinama už savo architektūrinę estetiką.
Bažnyčia ilgą laiką tarnavo kaip Salako parapijos filija. Nuo 1960 iki 1989 metų čia klebonavo Antanas Juška – Sibiro kalinys, kuris grįžęs iš tremties aktyviai veikė vietinėje bendruomenėje. Jo atsidavimas ir dvasinis vadovavimas paliko neišdildomą įspūdį visiems parapijiečiams.
Švedriškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia šiandien yra ne tik religinis objektas, bet ir kultūrinis paveldas. Jos šventorius aptvertas metaline tvora su gelžbetoniniais stulpais, o pati bažnyčia – liudijimas apie vietos žmonių tikėjimą, vienybę ir pasiryžimą saugoti savo tradicijas bei vertybes. Visai nesvarbu, ar jus domina architektūra, ar istorija, ar tiesiog ieškote ramybės vietos – ši bažnyčia tikrai verta aplankyti.
XX a. pradžioje, kai Lenkija okupavo Vilniaus kraštą, Švedriškės gyventojai, priklausę Kazitiškio parapijai, liko be savo maldos namų. Garbšių kaime buvo įrengta laikina koplyčia, tačiau tai tebuvo laikinas sprendimas. 1927 metais dosni vietos savininkė Marija Leščiauskienė nusprendė paaukoti 81,4 hektaro žemės ir trobesius būsimosios bažnyčios statybai. Tai tapo svarbiu postūmiu naujos bažnyčios atsiradimui.
Bažnyčios projektą parengė inžinierius Stasys Taškūnas – žmogus, kurio darbas paliko gilų pėdsaką Lietuvos architektūroje. Statybos prasidėjo 1933-aisiais ir tęsėsi iki 1934 metų, kai bažnyčia buvo pilnai įrengta. Neogotikinio stiliaus pastatas, su stačiakampiu planu, dviem bokštais ir siaura apside, nuo pat pradžių traukė akį ir buvo vertinama už savo architektūrinę estetiką.
Bažnyčia ilgą laiką tarnavo kaip Salako parapijos filija. Nuo 1960 iki 1989 metų čia klebonavo Antanas Juška – Sibiro kalinys, kuris grįžęs iš tremties aktyviai veikė vietinėje bendruomenėje. Jo atsidavimas ir dvasinis vadovavimas paliko neišdildomą įspūdį visiems parapijiečiams.
Švedriškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia šiandien yra ne tik religinis objektas, bet ir kultūrinis paveldas. Jos šventorius aptvertas metaline tvora su gelžbetoniniais stulpais, o pati bažnyčia – liudijimas apie vietos žmonių tikėjimą, vienybę ir pasiryžimą saugoti savo tradicijas bei vertybes. Visai nesvarbu, ar jus domina architektūra, ar istorija, ar tiesiog ieškote ramybės vietos – ši bažnyčia tikrai verta aplankyti.