O kościele
Ludzos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra Rēzeknės–Aglonos vyskupijai priklausanti Romos katalikų šventovė, stovinti Ludzos mieste, Baznīcas gatvėje. Jos parapija laikoma seniausia katalikų bendruomene visoje Latgaloje – jos ištakos siekia XIV a. pabaigą, kai apie 1399 metus buvo statoma Ludzos pilis.
Pirmieji katalikų maldos namai čia glaudėsi prie pilies, tačiau per Livonijos karą sudegė. 1621 metais į Ludzą atvyko jėzuitai ir įsteigė parapiją. 1687 metais pastatyta medinė bažnyčia, kuri 1736 metais sudegė; 1738 metais kanauninko Obrickio rūpesčiu iškilo nauja medinė šventovė, 1742 metais konsekruota Livonijos vyskupo Juozapo Puzinos. Senojoje bažnyčioje buvo penki puošnūs itališkų meistrų drožti baroko altoriai, o didžiajame altoriuje kabojo dailininko Korlovskio tapytas Marijos Ėmimo į dangų paveikslas.
1938 metais didysis Ludzos gaisras sunaikino ir šią bažnyčią. Naujos mūrinės šventovės statyba pradėta 1939 metais, tačiau karas ir sovietinė okupacija ją nutraukė daugeliui dešimtmečių; darbai atnaujinti tik 1989 metais, o bažnyčia pašventinta 1995 metų rugsėjo 24 dieną. Tai barokinių formų, tinkuoto raudonų plytų mūro pastatas, tebeliekantis svarbiausiu Ludzos katalikų bendruomenės centru.
Pirmieji katalikų maldos namai čia glaudėsi prie pilies, tačiau per Livonijos karą sudegė. 1621 metais į Ludzą atvyko jėzuitai ir įsteigė parapiją. 1687 metais pastatyta medinė bažnyčia, kuri 1736 metais sudegė; 1738 metais kanauninko Obrickio rūpesčiu iškilo nauja medinė šventovė, 1742 metais konsekruota Livonijos vyskupo Juozapo Puzinos. Senojoje bažnyčioje buvo penki puošnūs itališkų meistrų drožti baroko altoriai, o didžiajame altoriuje kabojo dailininko Korlovskio tapytas Marijos Ėmimo į dangų paveikslas.
1938 metais didysis Ludzos gaisras sunaikino ir šią bažnyčią. Naujos mūrinės šventovės statyba pradėta 1939 metais, tačiau karas ir sovietinė okupacija ją nutraukė daugeliui dešimtmečių; darbai atnaujinti tik 1989 metais, o bažnyčia pašventinta 1995 metų rugsėjo 24 dieną. Tai barokinių formų, tinkuoto raudonų plytų mūro pastatas, tebeliekantis svarbiausiu Ludzos katalikų bendruomenės centru.