Apie bažnyčią
Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia – tai ryškus religinis ir architektūrinis paminklas, įdomia istorija bei reikšmingomis permainomis.
Bažnyčios istorija prasidėjo 1930 m., kai į Šiaulius atvyko jėzuitai, įkūrę misiją. Pirmasis šios misijos rektorius kunigas Benediktas Andruška buvo pagrindinis varomasis jėgas, kuris 1935 m. inicijavo ir užbaigė mūrinės oratorijos statybą. Iš pradžių čia dirbo vienas kunigas ir du broliai jėzuitai, o laikui bėgant pasikeitė keturi rektoriai, kurie taip pat buvo ir jėzuitų misijos vadovai.
Deja, 1948 m. sovietinės valdžios represijas patyrė ne tik žmonės, bet ir bažnyčia. Kunigas Antanas Šeškevičius buvo ištremtas, o pati bažnyčia uždaryta. Pastatas buvo paverstas sandėliu, vėliau - sporto sale. Tai buvo sunkūs metai tiek vietos bendruomenei, tiek pastatui, kuris neteko savo pirminės paskirties.
1986 m. prasidėjo naujas etapas bažnyčios istorijoje. Prisidengiant koncertų salės būtinybe, tuometinė miesto valdžia gavo finansavimą ir pradėjo restauracijos darbus. 1989 m. bažnyčioje įvyko pirmasis bažnytinės muzikos festivalis, o 1990 m. gruodžio 23 d. pastatas grąžintas tikintiesiems ir iškilmingai pašventintas.
Nuo tada bažnyčia tapo svarbiu bendruomenės centru. 1995 m. buvusiame vaikų darželyje prie bažnyčios įkurta Benedikto Andruškos pradžios mokykla, kuri kartu su bendruomenės namais prisideda prie religinio ir kultūrinio gyvenimo puoselėjimo.
Svarbi data šios bažnyčios istorijoje – 1993 m. rugsėjo 7 d., kai joje meldėsi ir ilsėjosi popiežius Jonas Paulius II. Jo apsilankymo atminimui 2012 m. lapkričio 4 d. bažnyčios kiemelyje buvo atidengta ir pašventinta skulptūra, skirta popiežiui.
Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia yra ne tik religinis objektas, bet ir gyvas istorijos liudytojas, kuris pergyveno sunkius laikus ir dabar tęsia savo misiją kaip dvasinis centras, suburiantis tikinčiuosius ir skleidžiantis religinę ir kultūrinę šviesą.
Bažnyčios istorija prasidėjo 1930 m., kai į Šiaulius atvyko jėzuitai, įkūrę misiją. Pirmasis šios misijos rektorius kunigas Benediktas Andruška buvo pagrindinis varomasis jėgas, kuris 1935 m. inicijavo ir užbaigė mūrinės oratorijos statybą. Iš pradžių čia dirbo vienas kunigas ir du broliai jėzuitai, o laikui bėgant pasikeitė keturi rektoriai, kurie taip pat buvo ir jėzuitų misijos vadovai.
Deja, 1948 m. sovietinės valdžios represijas patyrė ne tik žmonės, bet ir bažnyčia. Kunigas Antanas Šeškevičius buvo ištremtas, o pati bažnyčia uždaryta. Pastatas buvo paverstas sandėliu, vėliau - sporto sale. Tai buvo sunkūs metai tiek vietos bendruomenei, tiek pastatui, kuris neteko savo pirminės paskirties.
1986 m. prasidėjo naujas etapas bažnyčios istorijoje. Prisidengiant koncertų salės būtinybe, tuometinė miesto valdžia gavo finansavimą ir pradėjo restauracijos darbus. 1989 m. bažnyčioje įvyko pirmasis bažnytinės muzikos festivalis, o 1990 m. gruodžio 23 d. pastatas grąžintas tikintiesiems ir iškilmingai pašventintas.
Nuo tada bažnyčia tapo svarbiu bendruomenės centru. 1995 m. buvusiame vaikų darželyje prie bažnyčios įkurta Benedikto Andruškos pradžios mokykla, kuri kartu su bendruomenės namais prisideda prie religinio ir kultūrinio gyvenimo puoselėjimo.
Svarbi data šios bažnyčios istorijoje – 1993 m. rugsėjo 7 d., kai joje meldėsi ir ilsėjosi popiežius Jonas Paulius II. Jo apsilankymo atminimui 2012 m. lapkričio 4 d. bažnyčios kiemelyje buvo atidengta ir pašventinta skulptūra, skirta popiežiui.
Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia yra ne tik religinis objektas, bet ir gyvas istorijos liudytojas, kuris pergyveno sunkius laikus ir dabar tęsia savo misiją kaip dvasinis centras, suburiantis tikinčiuosius ir skleidžiantis religinę ir kultūrinę šviesą.
Architektūra
Pastatyta
1936 (89 metai)
Architektūrinis stilius
modernizmas
Statybinė medžiaga
mūras
Panoraminis vaizdas
Žiūrėti 360°
Šv. Mišių laikas
Sekmadieniais: 9.00, 11.00 val.
Šeštadieniais: 10.00 val.
Šiokiadieniais: 18.00 val. (išskyrus pirmadienį)
Šeštadieniais: 10.00 val.
Šiokiadieniais: 18.00 val. (išskyrus pirmadienį)
Galerija ir ištekliai
Pergalės prieš Vokietiją minėjimas naujojoje Šiaulių turgaus aikštėje. Tolumoje matyti nebaigtas statyti vandentiekio bokštas, į kairę nuo jo – Evangelikų liuteronų kirchė, į dešinę – Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia. .
Šiauliai - miestas Lietuvos šiaurėje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių Lietuvoje. Miestas pradėjo kurtis XI a, Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254, o Šiaulių vardas - 1524. Šiauliai - vyskupijos centras, mieste veikia keturios bažnyčios - Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Šv. Jurgio, Šv. Ignaco Lojolos (jėzuitų neparapinė) ir Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia. Dobužinskis piešė Šv. Petro ir Pauliaus katedrą ir iš arčiau, bet čia jis nutolęs nuo mūsų. Bažnyčia statyta kaip tvirtovė, (XVII a. pradžia), iš kurios galima gintis - sienos storiausios, daug bokštelių su mažais kaip šaudymo angomis langelių. Laikoma ryškiu renesanso stiliaus paminklu, nors tas bažnyčios stiebimasis į dangų rodo, kad ji išaugo iki vėlyvosios gotikos.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.