About the Church
Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra vienas įspūdingiausių sakralinės architektūros paminklų Lietuvoje, kurio istorija ir architektūra supina kelis šimtmečius trukusią tradiciją bei meninę raidą.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar 1526 metais, kai Vilniaus vyskupo Jono rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia Kalnelio kaime. Pirmasis klebonas buvo Morkus Lančkis. Tai buvo laikai, kai religija vaidino itin svarbų vaidmenį kasdieniniame gyvenime, o bažnyčia tapo vieta, kur žmonės rinkosi melstis, dalyvauti bendruomenės veikloje ir ieškoti dvasinės paguodos.
1626 metais dabartinio Joniškio teritorijoje buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Tačiau laikas ir suirimas nepagailėjo šio statinio – 1679 metais iš bažnyčios liko tik griuvėsiai, kuriuos reikėjo restauruoti. Nepaisant to, atsidavimas ir tikėjimas padėjo išlaikyti parapiją gyvą. Galiausiai 1897 metais parengtas ir patvirtintas inžinieriaus Piotro Serbinovičiaus projektas tapo pagrindu dabartinei bažnyčiai, kurios statybos darbus prižiūrėjo inžinierius Nikolajus Andrejevas. Dėl klebono Liudviko Šiaučiūno rūpesčio bažnyčia buvo pastatyta 1901 metais.
Bažnyčia turi ypatingą architektūrinį stilių – istorizmą, kuris puikiai matomas jos išorėje ir viduje. Pastatas yra lotyniško kryžiaus plano, su aukštu bokštu priekyje ir penkiasiene apside centre. Bažnyčios bokšto siluetas yra barokinis, o priekinis portalas klasicistinis, dekoruotas pusapskritėmis arkomis, kolonoms ir trikampiu frontonu.
Interjeras ne mažiau įspūdingas nei eksterjeras. Čia dominuoja ryškios, kontrastingos spalvos, o lubos ir sienos puošia daugiafigūrinės tradicinės kompozicijos, sukurtos Kazimiero Valčiukevičiaus iš Šiaulių. Neobarokinės šventųjų skulptūros, nutapytos nišose, altoriai ir kitos dekoracijos suteikia bažnyčiai ypatingo didingumo ir puošnumo. Didysis altorius su austrų ir prancūzų meistrų kurtomis skulptūromis, turtingai dekoruota sakykla ir vargonai, perkelti iš senosios Joniškio bažnyčios, prisideda prie šios bažnyčios unikalumo ir istorinės vertės.
Svarbu paminėti, kad Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia nėra tik architektūros ir meno lobynas. Nuo XVII a. vidurio ji buvo ir tebėra regiono dvasinis centras, žinomas dėl šv. Martinjono kulto. Bažnyčioje saugomi ne tik relikvijoriai, bet ir XVII a. datuojamas jo atvaizdas su aptaisais bei votais, kurie ir šiandien pritraukia daugybę piligrimų ir turistų.
Bažnyčiai priklauso net kelios koplyčios, esančios įvairiose Joniškio rajono vietovėse. Tai rodo, kad parapija aktyviai veikė ir tebeveikia plačiame regione, rūpindamasi savo bendruomenės dvasiniu gyvenimu.
Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra ne tik žymi istorine ir architektūrine prasme, bet ir gyvybingas bendruomenės susibūrimo taškas, kurio istorija tęsiasi jau daugiau nei 500 metų.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar 1526 metais, kai Vilniaus vyskupo Jono rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia Kalnelio kaime. Pirmasis klebonas buvo Morkus Lančkis. Tai buvo laikai, kai religija vaidino itin svarbų vaidmenį kasdieniniame gyvenime, o bažnyčia tapo vieta, kur žmonės rinkosi melstis, dalyvauti bendruomenės veikloje ir ieškoti dvasinės paguodos.
1626 metais dabartinio Joniškio teritorijoje buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Tačiau laikas ir suirimas nepagailėjo šio statinio – 1679 metais iš bažnyčios liko tik griuvėsiai, kuriuos reikėjo restauruoti. Nepaisant to, atsidavimas ir tikėjimas padėjo išlaikyti parapiją gyvą. Galiausiai 1897 metais parengtas ir patvirtintas inžinieriaus Piotro Serbinovičiaus projektas tapo pagrindu dabartinei bažnyčiai, kurios statybos darbus prižiūrėjo inžinierius Nikolajus Andrejevas. Dėl klebono Liudviko Šiaučiūno rūpesčio bažnyčia buvo pastatyta 1901 metais.
Bažnyčia turi ypatingą architektūrinį stilių – istorizmą, kuris puikiai matomas jos išorėje ir viduje. Pastatas yra lotyniško kryžiaus plano, su aukštu bokštu priekyje ir penkiasiene apside centre. Bažnyčios bokšto siluetas yra barokinis, o priekinis portalas klasicistinis, dekoruotas pusapskritėmis arkomis, kolonoms ir trikampiu frontonu.
Interjeras ne mažiau įspūdingas nei eksterjeras. Čia dominuoja ryškios, kontrastingos spalvos, o lubos ir sienos puošia daugiafigūrinės tradicinės kompozicijos, sukurtos Kazimiero Valčiukevičiaus iš Šiaulių. Neobarokinės šventųjų skulptūros, nutapytos nišose, altoriai ir kitos dekoracijos suteikia bažnyčiai ypatingo didingumo ir puošnumo. Didysis altorius su austrų ir prancūzų meistrų kurtomis skulptūromis, turtingai dekoruota sakykla ir vargonai, perkelti iš senosios Joniškio bažnyčios, prisideda prie šios bažnyčios unikalumo ir istorinės vertės.
Svarbu paminėti, kad Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia nėra tik architektūros ir meno lobynas. Nuo XVII a. vidurio ji buvo ir tebėra regiono dvasinis centras, žinomas dėl šv. Martinjono kulto. Bažnyčioje saugomi ne tik relikvijoriai, bet ir XVII a. datuojamas jo atvaizdas su aptaisais bei votais, kurie ir šiandien pritraukia daugybę piligrimų ir turistų.
Bažnyčiai priklauso net kelios koplyčios, esančios įvairiose Joniškio rajono vietovėse. Tai rodo, kad parapija aktyviai veikė ir tebeveikia plačiame regione, rūpindamasi savo bendruomenės dvasiniu gyvenimu.
Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra ne tik žymi istorine ir architektūrine prasme, bet ir gyvybingas bendruomenės susibūrimo taškas, kurio istorija tęsiasi jau daugiau nei 500 metų.
Gallery and Resources
Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
Negatyve įamžintas sodas, tolumoje matoma Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
Joniškio katalikų bažnyčia (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia).