Apie bažnyčią
Šios bažnyčios ištakos siekia 1825 metus, kai vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis suteikė leidimą Beržėnų apskrities vėliavininkui Juozapui Nagurskiui pastatyti mūrinę bažnyčią Dirvėnų dvare. Nors statyba užtruko ketverius metus, 1829 metais bažnyčia buvo užbaigta ir pavadinta fundatoriaus garbei – Juozapava.
Architektūriškai ši bažnyčia ypatinga tuo, kad ji mūryta iš lauko akmenų, o kampai ir angokraščiai pagaminti iš degtų molio plytų. Pastato forma primena gyvenamąjį namą, o jo stačiakampis planas suteikia šilumos ir jaukumo pojūtį. Virš bažnyčios iškyla nedidelis bokštelis, kuris tarsi kreipia akis aukštyn, link dangaus. Viduje galima rasti keturis altorius, kurie liudija vietinių amatininkų meistriškumą ir meninę viziją. Bažnyčios šventoriuje taip pat buvo įrengtos kapinės, kurios iki šiol byloja apie čia gyvenusių žmonių pamaldumą ir istorijos pėdsakus.
Nors informacijos apie šią bažnyčią nėra gausu, jos paprastumas ir istorinė reikšmė daro ją vertingu kultūros paveldo objektu. Tokios bažnyčios kaip Juozapavos šv. apaštalų Simono ir Judo Tado yra tarsi nedideli langai į praeitį, per kuriuos galime pažvelgti į mūsų protėvių gyvenimą, jų tikėjimą ir kasdienybę. Jos susilieja su Lietuvos kaimų kraštovaizdžiu, tapdamos neatsiejama bendruomenių dalimi nuo seno iki šių dienų.
Galerija ir ištekliai
Juozapavos Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje dešinėje, pieštuku reverso viršutinėje dalyje kairėje.
Juozapavos bažnyčia ir šventoriaus kapinės iš paukščio skrydžio.
Bažnyčia prie kelio; vaizdas iš paukščio skrydžio rudenį.
Bažnyčia ir ją supančios šventoriaus kapinės; vaizdas iš viršaus.
Bažnyčia ir šventoriaus kapinės vasarą.
Bažnyčios fasadas ir šoninė siena: mūras iš skaldytų lauko akmenų, kampai ir angokraščiai – iš raudonų degtų plytų.
Pagrindinis fasadas su Švč. Mergelės Marijos statula nišoje ir šventoriaus vartai.
Šventoriaus vartai su mūrytais plytų stulpais ir pagrindinis bažnyčios fasadas.
Bažnyčia iš šono; priekyje – šventoriaus takas.
Bažnyčios kampas: lauko akmenų mūras su raudonų plytų kampais ir angokraščiais.
Vaizdas pro atvertus šventoriaus vartus į pagrindinį fasadą.
Bažnyčia, matoma iš šventoriaus kapinių.
Galinė bažnyčios siena su apvalia niša.
Bažnyčios vidus: didysis ir šoniniai altoriai.
Bažnyčia ankstyvą pavasarį; vaizdas nuo kelio.
Bažnyčios galas ir prieangis ankstyvą pavasarį.