Juozapavos Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia

Juozapavos šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia yra viena iš tų mažųjų Lietuvos bažnytėlių, kurios žavi savo istorija bei architektūra, atspindinčia to meto žmonių dvasingumą ir pastangas kurti sakralines erdves. Ši bažnyčia, stovinti Juozapavos kaime, puikiai įsilieja į kaimišką kraštovaizdį, įsikūrusi tarp kelių kryžkelių ir netoli Žižmos dešiniojo intako Upynos.

Šios bažnyčios ištakos siekia 1825 metus, kai vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis suteikė leidimą Beržėnų apskrities vėliavininkui Juozapui Nagurskiui pastatyti mūrinę bažnyčią Dirvėnų dvare. Nors statyba užtruko ketverius metus, 1829 metais bažnyčia buvo užbaigta ir pavadinta fundatoriaus garbei – Juozapava.

Architektūriškai ši bažnyčia ypatinga tuo, kad ji mūryta iš lauko akmenų, o kampai ir angokraščiai pagaminti iš degtų molio plytų. Pastato forma primena gyvenamąjį namą, o jo stačiakampis planas suteikia šilumos ir jaukumo pojūtį. Virš bažnyčios iškyla nedidelis bokštelis, kuris tarsi kreipia akis aukštyn, link dangaus. Viduje galima rasti keturis altorius, kurie liudija vietinių amatininkų meistriškumą ir meninę viziją. Bažnyčios šventoriuje taip pat buvo įrengtos kapinės, kurios iki šiol byloja apie čia gyvenusių žmonių pamaldumą ir istorijos pėdsakus.

Nors informacijos apie šią bažnyčią nėra gausu, jos paprastumas ir istorinė reikšmė daro ją vertingu kultūros paveldo objektu. Tokios bažnyčios kaip Juozapavos šv. apaštalų Simono ir Judo Tado yra tarsi nedideli langai į praeitį, per kuriuos galime pažvelgti į mūsų protėvių gyvenimą, jų tikėjimą ir kasdienybę. Jos susilieja su Lietuvos kaimų kraštovaizdžiu, tapdamos neatsiejama bendruomenių dalimi nuo seno iki šių dienų.