About the Church
Kiaunorių Šv. Juozapo bažnyčia yra ypatinga vieta tiek savo architektūra, tiek istorija. Ji stovi mažame Kiaunorių kaime, kuris yra prie Tytuvėnų–Pašiaušės kelio. Bažnyčios istorinė kelionė buvo ilga ir sudėtinga, pilna iššūkių ir atstatymo pastangų.
Viskas prasidėjo XVIII amžiaus viduryje, apie 1766 m., kai Kiaunorių dvare buvo pastatyta pirmoji koplyčia. Vėliau, 1856–1859 m., ją pakeitė mūrinė koplyčia, kuri tapo svarbiu religiniu objektu krašto gyventojams. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., vokiečių kariuomenė šią koplyčią sudegino.
Pokariu, 1918 m., į Kiaunorius atvyko nuolatinis kunigas Jurgis Deveikis, kuris laikė pamaldas klebonijoje. 1925–1926 m. koplyčia buvo atstatyta ir 1935 m. ji tapo filija. Deja, Antrasis pasaulinis karas vėl atnešė nelaimę – 1944 m. bažnyčia buvo sugriauta, o po to laikinai įrengta parapijos salėje. Tačiau 1959 m. bažnyčia vėl užsidegė ir sudegė visiškai.
Šių nelaimių fone išryškėjo tragiškos asmeninės istorijos. Kiaunorių kunigas Bronislovas Gaižutis buvo nuteistas ir ištremtas į Sibirą, kur taip pat ištremtas buvo ir kuratas Paulius Jasienskis, tačiau jis daugiau niekada nebegrįžo.
Bažnyčios griuvėsiai stovėjo iki XX amžiaus devintojo dešimtmečio, kol galiausiai buvo gautas leidimas atstatyti šventovę. Statybos darbai prasidėjo 1990 m. gruodžio 5 d., o jau 1991 m. pagal architekto Henriko Kęstučio Šilgalio projektą bažnyčia buvo atstatyta ir vėl pradėjo veikti. Tai buvo bendruomenės triumfas – statyboms daug medžiagų paaukojo aplinkiniai kolūkiai.
Architektūrine prasme, bažnyčia buvo atkurtas pagal išlikusias senosios sudegusios bažnyčios fotografijas. Originali bažnyčia buvo statyta romantizmo laikotarpiu ir pasižymėjo savo monumentalumu bei paprastumu: stačiakampis statinys su portiku ir virš jo kylančiu bokšteliu. Atkurtame pastate H. Šilgalis išlaikė senosios formos elementus, tačiau praturtino jį nauju mūriniu 4 kolonų portiku be bokštelio. Trikampio frontono centre buvo įkomponuota pusapvalio lango anga su Apvaizdos akies simbolika, o virš frontono iškeltas ažūrinis kryžius.
Interjere ypatingą vietą užima skulptoriaus Stanislovo Kuzmos sukurta altoriaus Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės skulptūra. Ji simbolizuoja šventovės dvasingumą ir estetiką. Bažnyčia yra vienanavė su vienu altoriumi, o balta Marijos skulptūra, laikanti kūdikėlį Jėzų vienoje rankoje ir škaplierių kitoje, puošia altoriaus vietą sienoje ant specialaus pjedestalo.
Šalia bažnyčios planuota pastatyti dviejų tarpsnių varpinę, kurios formos turėjo būti modifikuotos romantizmo stilistikos – su kylančiomis liaunomis nišomis ir rustuotais apvadais, suteikiančiomis jai išskirtinumo.
Kiaunorių Šv. Juozapo bažnyčia šiandien yra ne tik religinis centras, bet ir istorinis bei kultūrinis paveldas, pasakojantis apie vietinių žmonių ryžtą ir tikėjimą sunkiausiais laikais.
Viskas prasidėjo XVIII amžiaus viduryje, apie 1766 m., kai Kiaunorių dvare buvo pastatyta pirmoji koplyčia. Vėliau, 1856–1859 m., ją pakeitė mūrinė koplyčia, kuri tapo svarbiu religiniu objektu krašto gyventojams. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., vokiečių kariuomenė šią koplyčią sudegino.
Pokariu, 1918 m., į Kiaunorius atvyko nuolatinis kunigas Jurgis Deveikis, kuris laikė pamaldas klebonijoje. 1925–1926 m. koplyčia buvo atstatyta ir 1935 m. ji tapo filija. Deja, Antrasis pasaulinis karas vėl atnešė nelaimę – 1944 m. bažnyčia buvo sugriauta, o po to laikinai įrengta parapijos salėje. Tačiau 1959 m. bažnyčia vėl užsidegė ir sudegė visiškai.
Šių nelaimių fone išryškėjo tragiškos asmeninės istorijos. Kiaunorių kunigas Bronislovas Gaižutis buvo nuteistas ir ištremtas į Sibirą, kur taip pat ištremtas buvo ir kuratas Paulius Jasienskis, tačiau jis daugiau niekada nebegrįžo.
Bažnyčios griuvėsiai stovėjo iki XX amžiaus devintojo dešimtmečio, kol galiausiai buvo gautas leidimas atstatyti šventovę. Statybos darbai prasidėjo 1990 m. gruodžio 5 d., o jau 1991 m. pagal architekto Henriko Kęstučio Šilgalio projektą bažnyčia buvo atstatyta ir vėl pradėjo veikti. Tai buvo bendruomenės triumfas – statyboms daug medžiagų paaukojo aplinkiniai kolūkiai.
Architektūrine prasme, bažnyčia buvo atkurtas pagal išlikusias senosios sudegusios bažnyčios fotografijas. Originali bažnyčia buvo statyta romantizmo laikotarpiu ir pasižymėjo savo monumentalumu bei paprastumu: stačiakampis statinys su portiku ir virš jo kylančiu bokšteliu. Atkurtame pastate H. Šilgalis išlaikė senosios formos elementus, tačiau praturtino jį nauju mūriniu 4 kolonų portiku be bokštelio. Trikampio frontono centre buvo įkomponuota pusapvalio lango anga su Apvaizdos akies simbolika, o virš frontono iškeltas ažūrinis kryžius.
Interjere ypatingą vietą užima skulptoriaus Stanislovo Kuzmos sukurta altoriaus Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės skulptūra. Ji simbolizuoja šventovės dvasingumą ir estetiką. Bažnyčia yra vienanavė su vienu altoriumi, o balta Marijos skulptūra, laikanti kūdikėlį Jėzų vienoje rankoje ir škaplierių kitoje, puošia altoriaus vietą sienoje ant specialaus pjedestalo.
Šalia bažnyčios planuota pastatyti dviejų tarpsnių varpinę, kurios formos turėjo būti modifikuotos romantizmo stilistikos – su kylančiomis liaunomis nišomis ir rustuotais apvadais, suteikiančiomis jai išskirtinumo.
Kiaunorių Šv. Juozapo bažnyčia šiandien yra ne tik religinis centras, bet ir istorinis bei kultūrinis paveldas, pasakojantis apie vietinių žmonių ryžtą ir tikėjimą sunkiausiais laikais.
Gallery and Resources
Negatyve įamžintas berniukas sėdintis ant arklio. Tolumoje matoma Kiaunorių Šv. Juozapo bažnyčia.
Kiaunorių (dab. Kelmės raj.) Šv. Juozapo bažnyčia. Bažnyčia sugriauta Antrojo pasaulinio karo metu, atstatyta 1991 m.
Skulptoriaus Stasio Kuzmos sukurta Dievo Motinos skulptūra atstatytoje Kiaunorių bažnyčioje.