Apie bažnyčią
Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia yra vienas iš įspūdingiausių ir istorijos pilnų sakralinių pastatų Žemaitijoje. Stovinti Kražiuose, ant gražaus Kražantės upės kranto, ši vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia ne tik traukia akį savo architektūra, bet ir slepia daugybę intriguojančių istorijų.
Pirmąją bažnyčią Kražiuose dar 1416 metais pastatydino žemaičių seniūnas Mykolas Kęsgaila Valimantaitis. Deja, ji sudegė, tačiau 1475 metais buvo pastatyta nauja, kuri tapo viena turtingiausių klebonijų Žemaitijoje. XVI amžiaus pradžioje šioje bažnyčioje klebonavo būsimas vyskupas Valerijonas Protasevičius bei poetas ir teisininkas Petras Roizijus.
Kražiai buvo svarbus religinis centras: nuo 1570 iki 1740 metų čia veikė kunigų seminarija, o 1607 metais jėzuitai įsteigė kolegiją. Vėliau, 1639 metais, šiame miestelyje atsirado ir benediktinių vienuolynas. 1642 metais Chrizostomas Mykolas Volodkevičius benediktinėms vienuolėms pastatė bažnyčią, stovinčią ant Radvilos pilies pamatų. Ši bažnyčia buvo puošniausia Žemaitijoje su 12 lipdytų altorių ir Leonardo da Vinčio tapytu Švč. Marijos paveikslu.
Bažnyčios istorija kupina gaisrų ir atstatymų. 1709 metais sudegė parapinė bažnyčia, kurios vietoje 1739 metais buvo atstatyta medinė bažnyčia. Tačiau 1763 metais, pagal Tomo Žebrausko projektą, pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, kuri tapo nuolatiniu miestelio simboliu.
Vienos iš dramatiškiausių datų Kražių bažnyčios istorijoje yra 1893 metai. Caro Aleksandro III įsakymu buvo bandoma bažnyčią ir vienuolyną nugriauti, tačiau užsispyrę tikintieji neleido to padaryti. Šis pasipriešinimas peraugo į smurtinius susidūrimus su carinės Rusijos kazokais, vadinamais „Kražių skerdynėmis“, per kurias žuvo ir buvo sužeista daugybė žmonių. Nors bažnyčia buvo uždaryta, jos nugriovimas buvo sustabdytas.
1908 metais bažnyčia buvo grąžinta parapijai ir po dvejų metų pašventinta iš naujo. XX amžiuje bažnyčia taip pat kentėjo nuo gaisrų, ypatingai 1941 metais, kai ji beveik visiškai sudegė. Tačiau, nepaisant visų nelaimių, ji buvo atstatyta ir tęsė savo religines funkcijas.
Architektūros mėgėjams bažnyčia yra tikras perlas. Stačiakampio plano, vienanavė dvibokštė struktūra su šoniniais aštuonkampiais bokštais išlieka dominuojančiu elementu Kražių panorama. Bažnyčios interjeras taip pat spinduliuoja prabanga: didysis altorius papuoštas sidabriniu aptaisu dengtu „Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų“ paveikslu, o vargonai – vieni didžiausių Žemaitijoje.
Kražių bažnyčia ne tik įspūdinga architektūros prasme, bet ir kaip gyvas istorinės atminties paminklas, liudijantis apie krašto žmonių tikėjimą, atkaklumą ir pasipriešinimą net ir sunkiausiais laikais.
Pirmąją bažnyčią Kražiuose dar 1416 metais pastatydino žemaičių seniūnas Mykolas Kęsgaila Valimantaitis. Deja, ji sudegė, tačiau 1475 metais buvo pastatyta nauja, kuri tapo viena turtingiausių klebonijų Žemaitijoje. XVI amžiaus pradžioje šioje bažnyčioje klebonavo būsimas vyskupas Valerijonas Protasevičius bei poetas ir teisininkas Petras Roizijus.
Kražiai buvo svarbus religinis centras: nuo 1570 iki 1740 metų čia veikė kunigų seminarija, o 1607 metais jėzuitai įsteigė kolegiją. Vėliau, 1639 metais, šiame miestelyje atsirado ir benediktinių vienuolynas. 1642 metais Chrizostomas Mykolas Volodkevičius benediktinėms vienuolėms pastatė bažnyčią, stovinčią ant Radvilos pilies pamatų. Ši bažnyčia buvo puošniausia Žemaitijoje su 12 lipdytų altorių ir Leonardo da Vinčio tapytu Švč. Marijos paveikslu.
Bažnyčios istorija kupina gaisrų ir atstatymų. 1709 metais sudegė parapinė bažnyčia, kurios vietoje 1739 metais buvo atstatyta medinė bažnyčia. Tačiau 1763 metais, pagal Tomo Žebrausko projektą, pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, kuri tapo nuolatiniu miestelio simboliu.
Vienos iš dramatiškiausių datų Kražių bažnyčios istorijoje yra 1893 metai. Caro Aleksandro III įsakymu buvo bandoma bažnyčią ir vienuolyną nugriauti, tačiau užsispyrę tikintieji neleido to padaryti. Šis pasipriešinimas peraugo į smurtinius susidūrimus su carinės Rusijos kazokais, vadinamais „Kražių skerdynėmis“, per kurias žuvo ir buvo sužeista daugybė žmonių. Nors bažnyčia buvo uždaryta, jos nugriovimas buvo sustabdytas.
1908 metais bažnyčia buvo grąžinta parapijai ir po dvejų metų pašventinta iš naujo. XX amžiuje bažnyčia taip pat kentėjo nuo gaisrų, ypatingai 1941 metais, kai ji beveik visiškai sudegė. Tačiau, nepaisant visų nelaimių, ji buvo atstatyta ir tęsė savo religines funkcijas.
Architektūros mėgėjams bažnyčia yra tikras perlas. Stačiakampio plano, vienanavė dvibokštė struktūra su šoniniais aštuonkampiais bokštais išlieka dominuojančiu elementu Kražių panorama. Bažnyčios interjeras taip pat spinduliuoja prabanga: didysis altorius papuoštas sidabriniu aptaisu dengtu „Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų“ paveikslu, o vargonai – vieni didžiausių Žemaitijoje.
Kražių bažnyčia ne tik įspūdinga architektūros prasme, bet ir kaip gyvas istorinės atminties paminklas, liudijantis apie krašto žmonių tikėjimą, atkaklumą ir pasipriešinimą net ir sunkiausiais laikais.
Galerija ir ištekliai
Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Kitoje pusėje ranka įrašyta: „Kražių bažn. stacija“. 9-ta Kryžiaus kelio stotis. Viešpats Jėzus parpuola trečią kartą.
Fotografija. Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Kitoje pusėje ranka įrašyta: „Kražių bažn.“ Kražiai, XX a. 4 deš.
Kražių bažnyčia.